Anda di halaman 1dari 7

elene gabunia

iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis


saxelmwifo universitetis profesori

frontiri amerikul literaturaSi

frontiri specifikurad amerikuli fenomenia. ganuzomelia misi roli


amerikeli eris, erovnuli TviTSegnebisa da kulturis CamoyalibebaSi. aseve
didi wvlili Seitana frontirma amerikuli literaturuli tradiciis
ganviTarebaSi.
frontiri warmoiSva koloniuri periodis dasawyisSive, rodesac XVII
s-Si pirveli dasaxlebebi gamoCnda axal samyaroSi (jeimz-tauni, 1607w.).
frontirma _ moZravma `sazRvarma~, daiwyo ra msvleloba
aRmosavleTis koloniebidan _ Tavisi samsaukunovani arsebobis manZilze
mTeli amerika gadasera. realurad frontiri iyo dasavleTisaken
gadaadgilebadi sazRvari qveynis aTvisebul, civilizebul nawilsa da
kontinentis aborigenTa teritorias Soris. frontiri sazRvars niSnavs,
magram amerikelTa cnobierebaSi man adreve dakarga Tavisi geografiuli
mniSvneloba. igi ara marto sazRvari iyo civilizaciasa da velurobas
Soris, aramed sxvadasxva eTnosebis, sxvadasxva kulturebis Sexvedris
adgilic. frontiri gaxda gansakuTrebuli socialur-kulturuli garemo,
romelic Tavisi zne-CveulebebiTa da cxovrebis wesiT mkveTrad
gansxvavdeboda ukve aTvisebuli aRmosavleTisagan. frontiri, Tavisi
bunebiT, Zalze cvalebadi iyo. geografiulad da qronologiurad igi Tan
sdevda amerikuli civilizaciis ganviTarebis yvela fazas.
frontiris samsaukunovani istoria dasrulda XIX s. miwurulSi, e. w.
`oklahomis miwis cieb-cxelebis~ (1889) Semdeg, rodesac Tavisufli miwebis
gayidvis gamocxadebidan ramdenime saaTSi 0.8 milioni heqtari miwa gaiyida,
1990 wels ki oficialurad gamocxadda, rom aSS-Si Tavisufali miwa aRar
iyo.
frontiris evoluciaSi or etaps gamohyofen _ `pirvel sazRvarsa~ da
`meore sazRvars~. dasavleTis aTviseba anu dasavleTisaken winsvla
damoukideblobis omamde (1776) Senelebuli iyo da apalaCis mTebamde arc
ki iyo miRweuli. migraciisaTvis Zlieri biZgi gaxda 1812 wlis anglo-
amerikuli omi. `pirvel sazRvarSi~ igulisxmeba amerikelTa istoriul-
kulturuli gamocdileba koloniuri periodidan XIX saukunis II
naxevramde. `meore sazRvarma~ moicva mCqefare da mokle istoriuli
periodi _ naxevari saukune _ XIXs. meore naxevari. am dros uswrafesi
tempiT moxda veeberTela teritoriebis _ qveynis or mesamedze metis
aTviseba. frontirma swrafad gadainacvla apalaCis mTebidan misuramde da
misisipamde, Semdeg _ Sua dasavleTis velebisa da preriebis da Soreuli
dasavleTis qedian mTebamde. bolo rezervi kalifornia iyo da amgvarad,
`sazRvarma~ wynar okeanemde miaRwia. veeberTela teritoriebis aTvisebis
swrafi tempi kidev ufro daCqarda kaliforniis oqros `cieb-cxelebis~

1
(1849) Semdeg. sul raRac sam-oTx aTwleulSi axalgazrda fermerulma
amerikam industrializaciis epoqaSi gadaabija, gansakuTrebul tempSi
aiTvisa ara marto vrceli geografiuli sivrceebi, aramed emigrantebis
mier sxvadasxva qveynidan Semotanili tradiciebi; Soreul dasavleTSi
Seiqmna specifikuri folklori, moralis normebi (`dasavleTis kodeqsi~)
Tavisi TviTmyofadi eniT, romelSic espanur-indiuri leqsika adgilobriv
amerikanizmebs Seerwya.
veluri mxaris amTvisebelTa Soris iyvnen pionerebi, mekvleebi (a
pathfinder) _ naxevrad legendaruli daniel buni, maik fini, deivi kroketi.
deivi kroketi Tavadac werda frontirul moTxrobebs, Seudarebeli
monadirec iyo; daniel bunze _ udaburi tyis martoxela mkvidrze _ missave
sicocxleSi daiwera legendebi; es uSiSari adamianebi frontirze
erovnuli miTisa da erovnuli xasiaTis gansaxierebad iqcnen.
frontirze Seiqmna materialuri sagnebi _ `kontestoga~ _ daxuruli
furgonebi, romlebsac preriebis gemebsac eZaxdnen; grZeli `pensilvaniuri~
Tofi, levi-storis tipis jinsebi, specialurad kaliforniis oqros
maZiebelTaTvis da mravali sxva. sakmaod mniSvnelovani iyo frontiris
gavlena mosaxleTa sasaubro enaze; leqsika Seivso axali cxovrebiseuli
gamocdilebis Sedegad warmoqmnili neologizmebiT, romelTa nawilic
SemdgomSi saerTaSoriso mimoqcevaSi damkvidrda. aseTi iyo, upirveles
yovlisa, gamoTqmebi da terminebi: `ianki~, `okei~ da mravali sxva, farTo
plasti tipuri `dasavluri idiomatikisa~ da terminologiisa, romelic
dakavSirebuli iyo kovboebTan da Soreuli dasavleTis indielTa
kulturasTan.
dasavleTis aTvisebis unikalurma gamocdilebam Seqmna galerea
sxvadasxva frontiruli tipebisa: traperi, mTis mzveravi (mountain man),
metyeve an udaburi tyis martoxela mcxovrebi (backwoodsman), pistolero
(gunman), tyis moxetiale (voyageur), kovboi anu vakero, reinjeri da
vijilianti. dasavleTis realiebisa da moRvaweobaTa sferos amsaxveli
sayofacxovrebo da profesiuli leqsika am gamocdilebis unikalurobis
gamo Znelad eqvemdebareba Targmans. es saxeebi, movlenebi frontiris, am
unikaluri fenomenis, ganuyofel nawilad iqcnen da Semdeg simboloebis,
realiebis saxiT Sevidnen literaturaSi.
frontiris `daxurvis~, misi istoriis dasrulebis Semdeg daiwyo
frontiris rolis istoriul-kulturuli Sefaseba, misi bunebis, misi
rolis gansazRvra eris CamoyalibebaSi, erovnuli TviTSegnebisa da
kulturis ganviTarebaSi.
frederik jeqson terneri iyo pirveli, romelmac ganazogada
frontiris samsaukunovani istoria Tavis naSromSi: `frontiri amerikul
istoriaSi~ (1893). es naSromi dRemde yvelaze mniSvnelovania amerikul
istoriografiaSi. terneris azriT, frontirma ganapiroba istoriuli saxe
da amerikuli demokratiis ganviTarebis gza. igi Tvlis, rom swored
sazRvris pirobebma Seqmna amerikuli xasiaTis unikaluroba: `frontirs
unda umadlodes amerikuli azrovneba Tavis gasaocar Taviseburebebs.

2
uxeSoba da Zala, mxatvruli alRos ukmarisoba, magram unari materialuri
CaWidebisa; daudegari, mCqefare energia; yovlismomcveli individualizmi,
sikeTes an borotebas rom emsaxureba da Tavisuflebis SegrZnebiT
warmoqmnili wregadasuli sicocxlis xalisi _ aseTia frontiris
Tvisebebi~1.
terneriseuli amerikeli eris ganviTarebis koncefcia dResac
aqtualuria. mas mxars uWers amerikel istorikosTa umetesoba. cnobili
amerikeli istorikosi r. a. bilingtonic Tvlis, rom `amerikuli frontiris
istoria aris ara marto kontinentis dapyroba, aramed eris warmoSobis
istoria~.2
amgvarad, amerikel istorikosTa azriT, frontiri istoriuli
faqtoria, romelmac Seqmna amerikelebi. amavdroulad, frontiri
amerikisaTvis iyo saSualeba erovnuli TviTgamorkvevis da garemomcveli
samyaros wvdomisa. frontiri _ sulieri orientiric gaxda amerikelTaTvis.
igi asocirdeboda individumis pirad TavisuflebasTan, Tanabar
SesaZleblobebTan, cxovrebis ganaxlebasTan. igi gaxda `amerikuli ocnebis~
erT-erTi Zlieri komponenti. da rac mTavaria, frontirs veeberTela
erovnuli mniSvneloba aqvs. Tavisi samsaukunovani istoriis manZilze man
xeli Seuwyo sxvadasxva socialuri, eTnikuri, religiuri da
individualuri Taviseburebebis SeduRabebas da erTiani amerikuli
cnobierebis gamodnobas.
frontirma arsebiTi gavlena iqonia qveynis socialur, politikur da
sulier saxeze, Secvala misi kultura da Zalze seriozulad imoqmeda
literaturis ganviTarebaze. frontirze dagrvili veeberTela
kolorituli masala mxatvrul damuSavebas moiTxovda. warmoiqmna
folkloruli esTetika da sistema Janrebisa, romelnic unikalurni arian
da ara aqvT analogi evropul literaturaSi (tall tale, practical joke, yarn).
frontirze veeberTela literatura arsebobs _ misionerTa
Canawerebi, mogzaurTa dRiurebi, mecnierTa naSromebi, eqspediciis
angariSebi. frontiri adreve gaxda mecnieruli interesis sagani. uiliam
birdma, J. krevekerma, k. rafineskma, diubonma, j. ekevelderma da sxv.
Semogvinaxes frontiris cxovrebis, pirveli frontirsmenebis, aborigenTa
cxovrebis, zne-Cveulebebis, kulturis, poeturi miTologiis realisturi
Canaxatebi.
amerikuli revoluciis Semdeg `sazRvris~ literatura sul ufro
izrdeboda. igi daiyo nawarmoebebad, romlebsac Tavad frontirsmenebi
qmnidnen da literaturad `frontiruli Temisa~. erTmac da meoremac
uSualo gavlena iqonia erovnuli kulturis Seqmnaze. marTalia, Tavad
frontirsmenTa moTxrobebs mxatvruli Rirebuleba ar gaaCnia, magram maT
niadagi moamzades seriozuli frontiruli literaturis Sesaqmnelad.
veluri mxaris gamocdilebam Seqmna unikaluri folklori sazRvrisa,
romelSic umniSvnelovanesi roli ekuTvnis iumors. sazRvris iumori

1
Turner F. J. The Significance of Frontier. NY, 1950. p.132.
2
Billington R. A. Westward Expansion: A History of the American Frontier. NY, 1949. p. 11.

3
gamoirCeva fantastikurobiTa da groteskulobiT. `frontirulma
iumoristebma~ (o. longstriti, h. toliafero, j. harisi, u. tompsoni) xeli
Seuwyo amerikuli iumoris da `adgilobrivi koloritis~ literaturis
Camoyalibebas.
XIXs. pirvelive aTeulwlebidan daiwyo frontiris fenomenis aqtiuri
mxatvruli gacnobiereba romantikosebis mier. frontirulma folklorma
Tavisi poeturi SinaarsiT mniSvnelovani gavlena iqonia romantizmis epoqis
amerikuli literaturis ganviTarebaze. swored amerikuli romantikuli
epoqis erT-erTi damaxasiaTebeli Tviseba da damsaxureba is, rom am dros
moxda romantikosTa mier indielTa mxatvruli memkvidreobis aTviseba,
isini pirvelni Seecadnen Caswvdomodnen erovnul kulturas.
indiuri Tema jer kidev vaSington irvingis `eskizebis wignSi~ (1819)
gvxvdeba. irvingis popularuli personaJi rip van vinkli frontiris erT-
erTi yvelaze romantikuli gmiria. Tumca, WeSmariti `mxatvruli aRmomCeni
frontirisa~, rasac yvela cnobili amerikuli literaturis istorikosi
aRiarebs, iyo jeimz fenimor kuperi. kuperi erT-erTi pirveli amerikeli
mweralia, romelsac veeberTela warmateba da popularoba xvda wilad
evropaSi. balzaki, JorJ sandi, skoti, Tekerei aRrfTovanebuli iyvnen
amerikeli romanistis nawarmoebebiT. aTwleulis manZilze evropa kuperis
romanebiT aRiqvamda amerikas. Tumca kupers bevrad ufro didi mniSvneloba
hqonda Tavad amerikuli literaturuli cxovrebisaTvis. man erovnul
wiaRSi veeberTela resursebi aRmoaCina amerikuli literaturisaTvis,
Semoitana axali masala _ frontiri da masTan dakavSirebuli indiuri Tema
erovnul literaturaSi.
kupers amerikelebi damsaxurebulad uwodeben “amerikuli
literaturis mamas”. igia damaarsebeli istoriuli, sazRvao romanebisa. is
pirveli amerikeli romanisti iyo, romelmac Tavis romanebSi asaxa
axalgazrda qveynis istoriuli warsuli, frontiris rTuli da
winaaRmdegobebiT aRsavse cxovreba, frontiruli tipebi, aborigenTa
cxovreba, yofa da kultura, maTi tragikuli bedi. frontiris Tema mTel
mis Semoqmedebas gahyveba, Tumca yvelaze maRali mxatvruli gansaxiereba
man hpova mwerlis yvelaze popularul da warmatebul pentalogiaSi
`tyavis windaze~. pentalogias arnaxuli warmateba xvda wilad. axalgazrda
amerikeli eri eloda erovnuli wiaRidan amozrdil nawarmoebebs, mas ar
undoda mimbaZveluri literatura. damoukideblobis mopovebis pirveli
dReebidanve gaisma lozungi: `Cven gvinda gvqondes Cveni iliada, Cveni
odisea~. maT moTxovnebs pasuxobda kuperis epopea. aq yvelaferi amerikulia
_ WeSmariti mkvebavi garemo epopeaSi Semavali xuTi romanisa _ mwerlis
samSobloa, misi uaxlesi warsuli, pioneroba, aborigenTa zne-Cveulebebi,
maTi poeturi miTebi da legendebi, frontiruli cxovreba, frontiruli
folklori. amis gareSe ver Seiqmneboda verc ganTqmuli kuperiseuli
peizaJebi da verc misi mamaci gmirebi ase rom moxibla evropeli Tu
amerikeli mkiTxveli.

4
amerikis istoriuli ganviTarebis specifikam uamravi problema
warmoSva. problematikis siuxvem da simwvavem, SemoqmedebiTi amocanebis
grandiozulobam gansakuTrebuli mxatvruli forma moiTxova, kuperma ipova
organuli forma veeberTela kolorituli masalis mxatvruli
transformaciisaTvis _ epopea. misi pentalogia “tyavis windaze” erTiani
mxatvruli monoliTia, romlis xuT romans aerTianebs dRes legendarul
personaJad qceuli naTi bampos saxe.
pentalogia faqtobrivad `frontiris~ mxatvruli istoriaa, masSi
Semavali romanebis saTaurebic ki misi ganviTarebis sxvadasxva etapebs
asaxavs _ `pionerebi~, `ukanaskneli mohikani~, `preria~. istoriuli Tematika
aRrmavebs da amtkicebs romanTa epikurobas, rac dakavSirebulia
aborigenTa istoriis gardamtex momentebSi maTi tragikuli bedis
asaxvasTan. avtors mkiTxveli warsulidan awmyoSi mihyavs, awmyodan
warsulSi, rac qmnis cxovrebis moZraobis STabeWdilebas, ikveTeba xalxis
istoriis filosofiuri azri. pentalogiis pirvel romanSi `pionerebi~
moxucebul naTis vxvdebiT, `ukanasknel mohikanSi~ igi sxva epoqasa da
axalgazrdul asakSia gadayvanili. kuperi awmyos amowmebs da afasebs
warsulidan aRebuli kriteriumebiT. kuperis romanebi `ideologiuricaa~
da polemikuric, diskusia sxvadasxva Temaze mniSvnelovani elementia maTi
struqturisa: individi da buneba, individi da sazogadeoba, civilizacia da
veluroba. istoriul-filosofiuri gansja, fiqrebi, polemika da
ganzogadeobani organulad Sedis romanTa mxatvrul qsovilSi: rogori
zneobrivi faseulobebi iqneba miRebuli axalgazrda qveynis mier, rogoria
Semdgomi bedi bunebisa, aborigenebisa? es kiTxvebi mTel pentalogias
gahyveba.
naTi bemposTan erTad epopeaSi Semodis dasavleTis romantikuli
stiqia _ udaburi tyeebi, preriebi, ulamazesi tbebi. garemo Zalze
mniSvnelovania kuperisaTvis _ aq adamianTa urTierTobebi ar aris
SeniRbuli araviTari pirobiTobebiT da maTi zneobrivi Rirsebani Tu
mankierebani ukiduresad TvalnaTlad ikveTeba. naTi bampoSi Serwymulia
literaturuli da filosofiuri gmiris Tvisebebi. kuperis TqmiT, man
Seqmna `idealuri frontirsmenis saxe~. bempo indielebTan gaizarda _
gulwrfelobis, siyvarulis atmosferoSi. maT aswavles mas monadiris,
mekvles ostatoba, rac ase sWirdeboda mZime frontirul pirobebs. igi
garegnobiTac indielebs daemsgavsa _ mzisgan garujulma saxem
indielebisaTvis damaxasiaTebeli mowiTalo feri SeiZina. misi tansacmeli
_ ucnauri narevia ori gansxvavebuli kulturis xalxis Cacmulobisa. man
Seisisxlxorca indielTa cxovrebis wesi, maTi xatovani, metaforebiT
gamsWvaluli mdidari ena. igi bolomde indielTa megobrad darCa da maT
dasaxlebaSi siyvaruliTa da pativiscemiT garemoculi kvdeba: kaci,
romlisTvisac `ucxo iyo mankiereba da gulwrfeli iyo rogorc buneba~.
bempo tyeebSi yovlismcodnea, tyis mefea. mas esmis frinvelTa da
cxovelTa ena, icis TviToeuli biliki. kuperi mas `gandegil filosofoss~
uwodebs. igi marTlac filosofiuri sawyisis matarebelia romanebSi.

5
`mTeli dedamiwa _ taZaria xalxisaTvis . . . Cvens dasaxlebebSi uamravi
winaaRmdegobaa, tyeebSi ki yvelgan Tanxmoba da harmoniaa~, ambobs naTi. igi
gulistkiviliT uyurebs aCexil tyes, guSin foTlebiT daxunZluli xeebi
morebad rom gadauqceviaT bunebis gamCanageblebs: `ai, esec adamiani _ amayi
da damangreveli, mousvenari codvili~, _ aRmoxdeba mas. `isargebleT,
magram nu gaanadgurebT . . . gana cxovelebi da frinvelebi RvTis
qmnilebebi ar arian? ~
naTis eSinoda udaburi tyeebi `dasaxlebul udabnoebad~ ar
gadaqceuliyo. problema `adamiani da buneba~ erT-erTi aqtualuri iyo
kuperis TanamedroveebisaTvis. buneba umniSvnelovanesi komponenti iyo
amerikelTa arsebobisa da ganuyofeli nawili da dadebiTi Tavisebureba
axali samyarosi. swored amiT aixsneba kuperis da saerTod amerikel
romantikosTa aseTi interesi bunebisadmi da tragikuli aRqma misi
ganadgurebisa, radgan es ukanaskneli asocirdeboda civilizaciis
mankierebasTan.
Sexeduleba bunebaze, rogorc RvTis qmnilebaze, rogorc mTavar
gamovlenaze RvTaebrivi zeSTagonebisa gansakuTrebiT axlos iyo amerikeli
mwerlebisa da moazrovneebisaTvis. amis saukeTeso magaliTia ralf uoldo
emersonis eseebi da henri Toros Semoqmedeba. RmerTma nimuSis saxiT Seqmna
buneba adamianisaTvis, igi unda misdevdes mis kanonebs, raTa miaRwios
srulyofilebas. bunebis amgvari aRqma gasagebs xdis, ratom uTmobs kuperi
bunebas, peizaJebis aRweras amden adgils da ratom aris misTvis problema
_ buneba da individi aseTi mniSvnelovani.
kupers pentalogiis romanebSi daxatuli aqvs mdidari socialur-
kulturuli foni, frontiruli cxovrebisaTvis damaxasiaTebeli bevri
personaJi hyavs gamoyvanili. naTi Cayenebulia rTul da winaaRmdegobriv
damokidebulebaSi frontiris garemomcvel sinamdvilesTan. igi da misi
mamaci indieli megobrebi ver eguebian bunebis gaCanagebas, aborigenTa
ganadgurebas. misTvis miuRebelia usamarTlo kanonebiT reglamentirebuli
cxovreba. `pionerebSi~ igi wvavs Tavis qoxs da Rrmad midis materikSi: `igi
wavida Camavali mzis mxares _ erT-erTi is pioneri, vinc gza gakafa
materikze~. kuperTan pirvelad aisaxa konfliqti adamiansa da sazogadoebas
Soris. faqtobrivad es dasasrulia pionerobisa. naTi sulieri gzaa
amerikelebisa, warsulicaa da awmyoc misi qveynisa. kuperma gamoavlina
naTis rolis tragikuli winaaRmdegoba _ gmiri gaurbis im civilizacias,
romelsac Tavad ukafavs gzas. man mTeli cxovreba miuZRvna materialuri
kulturis gavrcelebas velur mxareSi, magram im cxovrebaSi, romelic
movida mis mier gakafuli civilizaciis ganmtkicebasTan erTad misi, iseve
rogorc kontinentis kanonier mkvidrTa adgili aRar darCa. kuperma
gansakuTrebuli adgili miuCina mis sayvarel gmirs _ gaunaTlebeli, magram
maRali adamianuri RirsebebiT dajildoebuli naTi man jorj vaSingtonis
gverdiT daayena _ “ori WeSmaritad didi adamiani Tavisi droisa”.
pentalogiis romanTa Soris “ukanaskneli mohikani” yvelaze
indiuradaa miCneuli. marTlac, aborigenTa egzotikuri cxovreba

6
pentalogiis arcerT nawilSi ar aris daxatuli ise Tvalwarmtacad,
rogorc am romanSi. Tumca kuperTan egzotikuri suraTebi ganuyofelia
seriozul zneobriv da filosofiur problematikasTan. kuperTan indieli
amerikis tyeebis, preriebis, mTebis kanonieri memkvidre da mflobelia. ai,
rogor axasiaTebs indielebs mwerali: `SesaniSnavi xalxi, omSi mamacebi,
TavganwirvisaTvis mzadmyofni, mSvidobian droSi samarTlianni,
sulgrZelni, stumarTmoyvare, Tavmdabali~ . uzadoa unkasis zneobrivi Tu
3

garegnuli portreti. igi vaJkacia, Seupovari, mamaci mebrZoli, tyis


RmerTi, uangaro megobari. kuperi mas Zvirfas qandakebas adarebs `Zvel
berZnebis mier gamokveTils da saswaulis ZaliT gacocxlebuls~. indielTa
irgvliv sufTa grZnobebis, siyvarulis, megobrobis samyaroa. amitom iqca
vaJkacobis skolad bamposaTvis CingaCgukTan da mis vaJTan _ unkasTan
megobroba. bempom, romlisTvisac miuRebelia misi Tanadrouli
civilizebuli sazogadoebis eTikuri kodeqsi, zneobriv Rirsebebze
dafuZnebuli urTierTobebi aborigenTa samyaroSi naxa. kupers
sayvedurobdnen da akritikebdnen indielTa gaidialebisaTvis. kuperi
romantikosia, romantizmis esTetikis ZiriTadi principi ki idealizaciaa.
CingaCgukis, unkasis saxeebi mwerlisaTvis saSualeba iyo misi Tanadrouli
amerikuli mankierebis kritikisa. iseve rogorc naTi bampo, isinic
zneobrivi antagonistebi arian maTi Tanamedrove amerikis yoveldRiuri
praqtikisa. rac Seexeba indielTa cxovrebas, maT yofas, samxedro wesebs,
kulturas kuperi realisturad da zustad aRwers. man veeberTela
dokumenturi masala Seiswavla da daamuSava. ZiriTadad igi daeyrdno
germaneli misioneris jon ekevelderis naSroms `moTxroba indielTa
istoriaze, miTologiaze, zne-Cveulebebze, romlebic odesRac cxovrobdnen
pensilvaniasa da mezobel StatebSi~ (1818). kuperma pirvelma Seitana
literaturul enaSi indiuri xatovani konstruqciebi, poeturi metaforebi,
romlebmac Semdeg romanTa furclebidan sasaubro enaSi gadainacvla.
kuperi gviCvenebs aborigenuli kulturis did esTetikur
SesaZleblobebs _ poetur miTologias, oratorul mWermetyvelebas,
xatovan, metaforebiT gamsWvalul enas, xasiaTTa sidiades. yovelive es ki
iRupeboda. frontiri erovnul dramad warmoCinda kuperTan. unkasisa da
koras sikvdilSi simbolizirebulia aborigenTa poeturi kulturis, maTi
Rrmad humanuri cxovrebis wesis ganadgureba. amitomac formulam _
ukanaskneli mohikani _ swrafad gadainacvla saerTaSoriso leqsikaSi da
genocidis gafrTxilebad gaisma.

gamoyenebuli literatura:
Billington R. A. Westward Expansion: A History of the American Frontier. NY, 1949.
Cooper J. F. The Last of the Mohicans, Boston, 1972.
Turner F. J. The Significance of Frontier. NY, 1950.
Walker W. S. James Fennimore Cooper. NY., 1962.
Waples D. The Whig Myth of James Gennimore Cooper. New Haven, 1948.

3
Cooper J. F. The Last of the Mohicans. Boston, 1972. p. 48.

Anda mungkin juga menyukai