Anda di halaman 1dari 6

marika yaralaSvili

IV kursi
musikis Teoriis fakulteti

stravinskis baleti
baletis istoriis ganmavlobaSi mudmivad arsebobda misi, rogorc
mxatvruli Rirebulebis mqone xelovnebis dargad mikuTvnebis sakiTxi
aseve baletis rogorc qoreografiuli xelovnebisa da xelovnebis sxva
dargebTan misi mimarTebis problema. Zneli warmosadgenia dRevandeli
gadasaxedidan, magram iseTi cnobili adamianic ki, rogorc hegeli,
seriozulad ar aRiqvamda cekvis xelovnebas da mas baRebis gaSenebis
xelovnebas adarebda.

termini baleti gaCnda XVI-saukunis bolos italiaSi da is


aRniSnavda operaSi CarTul sacekvao epizods, romelic garkveul
ganwyobas gadmoscemda. pirveli baletebi sacekvao-sayofacxovrebo
melodiebzea aigeboda. odnav mogvianebiT moxda baletis rogorc
xelovnebis damoukidebeli formis Camoyalibeba. baletis musikas hqmnida
luli, perseli, hendeli, ramo, maT nawarmoebebSi SeiniSneba baletis
dramatizacia. Tumca sabaleto Teatris realuri reforma dakavSirebuli
baletmaister J. noveris saxelTan. am reformis safuZvelze damkvidrda
musikis funqcia, rogorc `programa romelic gansazRvravs mocekvavis
moqmedebasa da moZraobas~. Tumca, rogorc xelovnebis yvela
mimarTulebaSi baletis istoriaSic gamoikveTeba gardamavli periodebi,
rac gamoixateba musikisa da cekvis urTierTkavSirSi da sacekvao
xelovnebis teqnikis ganviTarebaSi. noveris Semdgom periodSi baleti
kriziss ganicdis kavSiri musikasa da cekvas, qoreografias Soris
irRveva da musikis funqcia martivdeba. am SemTxvevaSi musika iZens
ritmizebuli, individualobas moklebuli Tanxlebis funqcias.
am krizisidan gamosvlis etapi ki ukavSirdeba Caikovskis
Semoqmedebas, romelmac baletSi daamkvidra simofiniuri ganviTarebis
principebi da konfliqturi dramaturgia. garda musikaluri kuTxisa
qoreografiaSic mniSvnelovani cvlilebebi moxda da es m.petipasa da
l.ivanovis saxels ukavSirdeba. am periods baletis istoriaSi klasikur
periods uwodeben, radgan maSin moxda swored sabaziso sacekvao
moZraoebebis damkvidreba. Semdegi mniSvnelovani etapi, romelmac
mTlianad Secvala manamde arsebuli normebi aris XXs-is dasawyisi.
rusuli sabaleto dasis epoqa, diagilevis antrepriza, romelmac
sabaleto xleovnebas SeiZleba iTqvas aqamde arnaxuli warmateba moutana
da am periodSi misi meTaurobiT dadgmuli iqna novatoruli baletebi
rogorc klasikosebi mier dawerili aseve debiusis, ravelis da
stravinksis baletebi.
swored am istoriul etapze SevaCereb Cems yuradaRebas.
stravinskis baletebi da diagilevis antreprizis dadgmebi, romlebmac
uaResad didi warmateba moutana rogorc stravinskis, aseve sabaleto
Janrs mTlianad. am Temis irgvliv wlebis ganmavlobaSi didi
raodenobiT naSromebi iqmneboda. aRniSnuli sakurso ki ZiriTadad
emyareba stravinskis memuarebs, werilebs, mogonebes da asafievisa da
druskinis monografiebs starvinskize. agreTve gavecani karpis `baletis
Sesaxeb~ da sxvadasxva internet enciklopediebis masalas.

sakursos Temis farglebSi ganvixilav stravinskisa da


baletmaisterebis TanamSromlobas; aqcents gavakeTeb qoreografiisa da
musikis urTierTobaze, axal musikalur enaze da maT magaliTze
Sevecdebi davaxasiaTo stravinskisa da diagilevis erToblivi muSaobis
Sedegi, rogorc sabaleto istoriis erT-erTi mniSvnelovani etapi.

`asakis matebasTan erTad me ufro ukeT vxvdebodi rom baleti,


rogorc aseTi iyineba, da faqtobrivad misi xelovnebad moxseniebac
pirobiTia. ra Tqma una me ar mimaCnda, rom baletis SesaZleblobebi
iseTive unariania ganviTarebulobis kuTxiT rogorc musika da im
periodSi me ar davijerebdi, vinmes naTqvams, rom xelovnebaSi uaxlesi
tendenciebi baletidan wamovidoda, magram es tendenciebi gaCndeboda
rom ara diagilevi? ~.(5.gv63)
diagilevis sabaleto dasi 1909 wels Camoyalibda. es iyo sakmaod
gonieri, gemovnebiani da komerciul sferoSi gaTviTcnobierebuli
adamiani. misi dasi dakompleqtebuli iyo im periodisaTvis saukeTeso
balerinebiT, mocekvaveebiTa da qoreografebit. mas zustad hqonda
gaazrebuli misi dasis TiToeuli wevris funqcia. am antreprizis,
`rusuli baletis” warmatebis erT-erTi mniSvnelovani safuZveli swored
amaSi mdgomareobda. dasSi erTdroulad moRvaweobda vaslav niJinski da
maestro Ceketi. ori sruiliad gasnxavevbuli pirovneba da gansxavebuli
sacekvao stili. Ceketi wminda klasikuri sacekvao skolis
warmomadgeneli iyo, xolo niJinski misi sruli antipodi. amiT
diagilevis antrepriza ufro mravalferovani da saintereso xdeboda.
stravinski ambobs, rom sabaleto dasis arsebobis ganmavlobaSi Ceketi
rCeboda dasis `sindisad~.
stravinskisa da diagilevis TanamSromloba daiwyo baletiT
`faskunji~, Semdeg iyo `petruSka~ da sensaciuri `kurTxeuli
gazafxuli~. diagilevma Zalian didi wvlili Seitana stravinskis
SemoqmedebaSi. man erTgvarad aqtivizireba gaukeTa stravinskis
musikalur-Teatralur azrovnebas. is iyo stravinskis impulsi , axali
ideebis mimwodebeli. diagilevma yoelTvis zustad icoda vin? rogor?
sad? rodis? da ratom?
rodesac 1908 wlis msoflio kongresze berlinSi Sekrebilma
qoreogrfTa sazogadoebam erTxmad aRniSna, rom evropuuli baleti
krizisSi iyo , swored amis sapasuxod diagilevis parizis gastrolebma
es mosazreba ugulvebelyo da axali furclidan daiwyo sabaleto
istoriis dawera. Satles Teatri gadaWedili, iyo speqtaklebi
imarTeboda anSlagebiT, raRac axlis gansakuTrebulisa da
gansxavvebulis sanaxavd ikribeboda sazogadoeba. diagilevis mizani iyo
evropis farTo sazogadoebisaTvis daenaxebina da gaecno rusuli
kultura. es arnaxuli RonisZiebebi iyo im periodisaTvis. rusuli
sabaleto xelovnebaSi ki albaT yevlaze aqtiuri xana. diagilevma am d
ros qoregorafad miiwvia fokini. romelic Tavisi siaxleebiT kidev
ufro sanaxaobrivs da saitneresos xdida dadgmebs. 1910 wels pirvelad
daidga baleti `faskunji~, stravniskis musikaze romelsac arnaxuli
warmateba xvda wilad da aqedan daiwyo stravinskis aqtiuri
Semoqmedebac. amgvarad stravinskis pirveli ori baleti `faskunji~ da
`petruSka~ dadga fokinma, Semdeg iyo TanamSromloba v.niJinskisTan,
l.miasinTan da b.niJinskaiasTan (vaslav niJinskis da)
saerTod stravinski aRniSnavda rom is fokinis dadgmiT
ukmayofilo iyo da gacilebiT amjobinebda mas mogvianebiT, ukve 1945w.
balanCinis dadgmas `faskunjis~ siutaze. is arc petruSkis dadgmiT iyo
kamyofili. Tumca miuxedavad uTanxmoebisa fokinsa da starvinskis
Soris baleti misi qoreografiiT, axali sacekvao maneriT, dekoraciiT,
kostiumebiT, axali musikaluri eniTa da am komponentebis SerwymiT
sruliad axal mimarTulebas warmoadgenda sabaleto da musikalur
samyaroSi.
albaT yevlaze sensaciuri baletisa da musikis istoriaSi iyo
baleti `kurTxeuli gazafxuli~. misi premiera aseve Satles TeatrSi
Sedga, sadac rogorc, J.kokto ixsenebs snoburi sazogadoeba iyo
Sekrebili, modurad Cacmuli. da ramdenadac gasakviri udna iyos sul
ramodenime xelovani admiani damswre sazogadoebaSi. pirvleive taqtebis
gaJRerebidanve mayurebelSi antipatiuri damokidebuleba gamoiwvia
musikam, xolo niJinskis emociurma da sruliad aqamde ucnobma, im
droisaTvis, araadamiuroma moZraobebma sabolood gaaRiziana auditoria.
(es scena Cemi azriT sakamod zustad da realurad aris aRwerili ian
kounenis filmSi `koko Saneli da igor stravinski~ (2009).
miuxedavad warumatebeli premierisa is dRemde erT-erT saukeTeso
baletad rCeba da is istoriaSi Sevida rogorc Succès de scandale.
am baletis wera daaxleobiT sami weli grZeldeboda misi eskizebi
da Canawerebi `faskunjisa~ da `petruSkis~ paralelurad iwereboda.
imdenad ramdenadac stravinski Tavisi pirveli baletebis dadgmiT, ufro
zustad qoreografiuli ritmisa da musikis ritmis SeuTanxmeblobiT
ukmayofilo iyo fokiniT. man kurTxeul gazapxulis Seqmnisas ufro
detalur da zust miniSnebebs mimarTa. marTalia am baletis damdgmeli
qoreografi iyo vaslav niJinski. rogorc Tavad aRniSnavs kompozitori:
`partitura Seicavs Cemi pirvandeli qoreografiuli moZraobebis
Canafiqrs da masSi Semavali aratipuri ritmuli struqturebis analizs.
es aris magaliTi kompozitoris mier qoreografiuli koncefciis
Seqmnisa.”(6.gv-93) am SemTxvevaSi xSirad musikaluri ritmi ar emTxveva
sacekvao ritms. amitom saWiroa specialuri miTiTebebi.miT umetes Tu
gaviTvaliswinebT starvinskis komentars niJiskis musikalobasTan
dakavSirebiT, romelsac aranairi musikaluri smena da ritmis SegrZneba
ar gaaCnda da wminda intuiturad dgamda cekvebs, Sinagani grZnobidan
gamomdinare, maSin stravinskis msgavsi midgoma musikis werisa da misi
fiqsaciisadmi sruliad gamarTlebulia. `me gamakvirva niJinskis
musikaluri anbanis ucodinrobam. mas arasdros SeeZlo gaego
musikaluri metri, da mas ar gaaCnda ritmis mkveTri SegrZneba.~(5 gv-68)
miuxedavad amisa starvinski niJinkis SemoqmedebiT warmoasaxvis
usazRvroobas usvamda xazs moixseniebda mas ara rogorc mocekvaves,
aramed dramatul msaxiobs. Tumca mainc Tavis azrze rCeboda musikisa da
qoreografiis urTierTSeTanxmebulobis sakiTxSi. `me ar vici rogor
SeiZleba iyo baletmaisteri, da ar iyo pirvel rigSi musikosi, iseTi
rogoric balanCini~. (5.gv-68)
stravinskisa da balanCinis TanamSromloba jer kidev diagilevis
dasis periodSi daiwyo. pirveli baleti romelic balanCinma dadga iyo
`bulbulis siRera~ 1925, amas mohyva 1928 wels `apolon musageti~,
`kartebis TamaSi~. `orfevsi~. garda amisa balanCinim xelaxla Tavisi
interpretaciit dadga `pulCinela~ 1972 wels, `faskunji~ (1949) da
D`feriis kocna~ amave baletebis divertismentis musikaze. balanCinisa da
stravinskis Canawerebidan aSkarad Cans am ori pirovnebis
urTierTpativiscema. Tavis mxriv stravinski balanCinis musikalobas
usvams xazs rac kompozitorisa da qoreografis erToblivi
muSaobisaTvis Zalized mniSvnelovania, da rac uSualod aisaxeba
saboloo Sedegze. meore mxriv balanCini aRniSnavs starvinskis musikaSi
sacekvao elementis arsebobaze. am elementSi ra Tqma udna ritmuli
sawyisi igulisxmeba.
balanCini: `qoreografiass ar SeuZlia gamoigonos riTmebi, is
mxolod asaxavs mas moZraobaSi. misi instrumentia _ sxeuli, magram mas
mxolod mciredi amosunTqvis improvizireba SeuZlia”.
`rogorc riTmis organizatori stravinski yvelaze zustia aqamde
arsebul kompozitorebs Soris~. (1)
balanCini Tvlis, rom stravinskis arasabaleto musikaSic ki
igrZnobda gamokveTili ritmi, rac qoreografis fantazias axali ideebiT
asazrdoebs. garda amisa siuJettan damokdiebulebit balanCini aqamde
damkvidrebuli tradiciisagan gansxvavebul damokidebulebas afiqsirebs
is ambobs: `imisagan damoukideblad , gaaCnia Tu ara balets siuJeti,
rogorc `feriis kocnaSi~, garkveuli saxeobriobis Seqmnisas Cemi idea
gamomdinareobs musikidan. es raTqma udna gansxvavdeba fokinis
meTodisagan. magaliTad `petruSkaSi~ mTavari sazrunavi
baletmaisterisTvis iyo personaJebi, romlebic gansazRvravdnen siuJetis
ganviTarebas.”
`apolos~ Seswavlisas me pirvelad mivxvdi, rom Jestebs, musikaSi
tonebis da ferweraSi ferebis msgavsad gaaCniaT mWidro kavSiri
erTmaneTTan. isini erTian garkveul wesebs eqvemdebarebian. da rac ufro
gaTviTcnobierebulia xelovani miT ufro naTlad xedavs da
Seiswavlis am kanonebs.~(1) amrigad stravinskisa da balanCinis tandemis
Sedegi TavisTavad nayofieri gamodis.

amrigad, stravinskim misi sabaleto SemoqmedebiT XXs-is axali


mimdinarebebis ZiriTadi tendenciebi dasaxa, romelic xelovnebis
sxvadasxva mimdinareobebSi maT Soris musikaSi da qoreografiaSi
Taviseburad gamovlinda.

gamoyenebuli literatura:
1) Дж.Баланчини.(1949/1985) Танцевальный элемент в музыке Стравинского.И.Ф.
Стравинский.Статтьи и Воспоминания. стр 261-269.Москва.
2) М.Друскин (1979). Игорь Стравинский.Ленинград: Советский композитор
3) «Жар-птица» и «Петрушка» И.Ф.Стравинского.(1963) Г.Н. Добровольская
4) П.Карп.(1967) О балете. Москва: Исскуство
5) И.Ф. Стравинский (1971). Диалоги.
6) И.Ф. Стравинский .Хореография Стравинского – Нижинского.Статьи и материалы

Anda mungkin juga menyukai