Anda di halaman 1dari 14

interviu

aucileblad wasakiTxi wignebi


levan berZeniSvili

Jurnalze muSaobisas bevrs vfiqrobT, Tu ra SeiZleba iyos axali da saintereso im axal-


gazrdebisaTvis, visTvisac am Jurnalebs vamzadebT... Tavdapirveli CanafiqriT me-9 rubri-
ka interviuebs unda daTmoboda da sxvadasxva profesiis, interesebisa Tu miswrafebebis
adamianebi unda warmogvedgina. `Cemi samyaros~ pirvel nomerSi daibeWda kidec interviu
aSS-is elCTan saqarTveloSi riCard norlandTan. Jurnalis meore nomerSi ki gadavwyviteT
gamovaqveynoT leAvan berZeniSvilis werili `aucileblad wasakiTxi wignebi~, romelic sa-
gangebod Cveni JurnalisaTvis daiwera. vin icis, iqneb am werilma da iq miTiTebulma lite­
raturam ramden kacs aRmoaCeninos jerac ucnobi samyaro...…

`Cemi samyaros~ saredaqcio kolegia

jer unda davamtkicoT, rom aseTi ram — „aucileblad wasakiTxi


wignebi“ — marTla arsebobs. albaT mogikravT yuri aseTi ga­
moTqmebisTvis:

 50 wigni, romelic unda waikiTxo, sanam cocxali xar


 yvela drois 100 saukeTeso wigni
 200 wigni BBC-is versiiT
 12 wigni, romelTa gareSe sicocxle ar Rirs
 mTvareze rom midiodeT da giTxran, erTi (sami, xuTi)
wigni unda waiRoo, romel wigns (wignebs) airCevdiT?

kacobriobam ukanaskneli ormoci saukunis manZilze miliono­


biT wigni dawera da miliardobiT tiraJiT gamosca. amerikis kong­
resis biblioTekaSi, romelic msoflios udidesi wignTsacavia, 20
milioni dasaxelebis 28 milioni wignia.

warmoidgineT, rom yvela sxva saqme miatoveT, iqeciT im adami­


anad, romelsac zogi siyvaruliT da zogic dacinviT „wignis Wias“
uwodebs, yoveldRe saSualod erT wigns kiTxulobT (es warmoud­
geneli ar aris, radgan sakmaod sqeltaniani wignis wakiTxva SeiZ­
leba 10-12 saaTSi, magram sistematurad amis keTeba metad Zneli
saqme iqneboda). warmoidgineT? axla viangariSoT:

78
aucileblad wasakiTxi wignebi

dReidan kidev asi weli rom icxovroT aseT reJimSi, 36525 wigns
waikiTxavT, rac kongresis biblioTekis wignebis raodenobis 0,18
procents Seadgens. msoflio codna uzarmazaria, misi srulad dauf­
leba SeuZlebelia, idealur SemTxvevaSi SesaZlebelia mxolod misi
meaTasedis aTviseba, xolo realuria mxolod meaTiaTasedis da­
muSaveba. kviraSi erTi wignis wakiTxva realur cxovrebaSi samidan
oTx aTasamde wigns wagvakiTxebs. amaze meti wigni mxolod erTeulebs
waukiTxavT, danarCeni kacobrioba amaze gacilebiT naklebs kiTxu­
lobs. Tuki piradad Tqven „erTeulebis“ ricxvidan xarT, aucilebe­
li wignebi TqvenTvis, SeiZleba, arc arsebobdnen, magram Tuki realu­
ri da normaluri ymawvili brZandebiT, maSin mtkivneuli iqneboda,
Tuki xangrZlivi cxovrebis bolos aRmoaCendiT, rom sami aTasi wigni
wagikiTxavT da, amasobaSi, yvelaze mniSvnelovani wignebi gamogrCe­
niaT.

aqamde wignebze ise vilaparakeT, ise viangariSeT raRac-raRacebi


da varaudebic ise gamovTqviT, rom arc agvixsnia, saerTod, ra saWi­
roa maTi wakiTxva. wignis kiTxvas bevri daniSnuleba aqvs, kiTxvis
erT-erTi (magram ara erTaderTi!) mizani codnis dauflebaa.

dRevandel msoflioSi gabatonebulia interneti, kino, televi­


zia da videoTamaSebi. aSkaraa, rom sul ufro da ufro naklebi xalxi
kiTxulobs wignebs. wignebis didi nawili ukve iqca filmad an satele­
vizio serialad da zogierTma adamianma seriozuladac ki SeiZleba
ikiTxos, wignebi saerTod ra saWiroao. Cven asaxsneli gvaqvs, ratomaa
kiTxva jer kidev aucilebeli dResac.

damwerlobis gamogoneba, xolo SemdgomSi wignis beWdvis damk­


vidreba iyo kacobriobis udidesi miRweva; wignebze uaris Tqmam SeiZ­
leba kacobriobis es udidesi warmateba gaauferulos da „gaauqmos“.

modi, vnaxoT, ras akeTeben adamianebi kiTxvis nacvlad:

 uyureben televizors: dRes iSviaTi ar aris 2 an 3 televizo­


ri erT ojaxSi. miuxedavad imisa, rom televiziac xmarobs sity­
vebs da warwerebs, ar mgonia, rom es karg sakiTxav masalad unda
miviCnioT.

 mogzauroben („daZvrebian“) internetSi: SarSan internetis


momxmarebelTa raodenobam 2 miliards gadaaWarba. internetSi
mogzauroba televizoris yurebaze ukeTesia, radgan iq uamravi
saintereso teqstia, magram simarTle is aris, rom am teqstebiT
cota vinme Tu interesdeba.

 aris kidev interaqtiuli aqtivobebi, rogoricaa video


TamaSebi, filmebi da a.S.

79
interviu

Vita brevis, ars longa – cxovreba


moklea, xelovneba grZeli
(mTeli cxovreba ar geyofa
imisTvis, rom xelovnebas
Cawvde); cxovreba warmavalia,
xelovneba – ukv­davi. Zveli
berZeni eqimisa da mkvlevaris,
hipokrates pirveli afor­
izmis laTinuri varianti: Vita sworad gamigeT, ar minda vTqva, rom es yvelaferi cudia, radgan Tqve­
brevis, ars vero longa, occasio ni ar iyos, mec miwevs televizoris yurebac, internetSi mogzaurobac da
autem praeceps, ex¬perientia fal-
lax, judicium difficile. „cxovreba
filmebis yurebac (ai, videoTamaSebSi ver SegejibrebiT). mxolod imis rCeva
moklea, xelovneba (mecniere­ minda TqvenTvis, rom yvelafer amas daumatoT mcire dro (Tundac 20 wuTi)
ba) marTlac grZeli, SemTx­
yoveldRiuri kiTxvisTvis.
veva, meore mxriv, – saSiSi,
gamocdileba – cru, gansja
– garTulebuli“.
ratom unda vikiTxoT?

neba momeciT davesesxo mweralsa da mxatvars, tomi depaolas, romelsac


bionika – berZn. bios „si­
orasze meti sabavSvo wignisTvis ilustraciebi aqvs Seqmnili: „kiTxvas didi
cocxle“ da „(eleqtro) azri aqvs, radgan Tu kiTxva SegiZlia, SegiZlia raRac gaigo yvelaferze da
nika“: mecniereba, romelic
swavlobs biologiur siste­
yvelaferi gaigo raRacaze“. ukeTesad verc ityvi. kiTxva Tu giyvars, Sens
mebsa da procesebs sainJinro winaSe codnis ukidegano okeanea. Tuki rame ginda gaigo, sakmarisia swori
amocanaTa gadasawyvetad; misi
wigni gadaSalo da msoflio codna Sens xelTaa.
erT-erTi pirveli amocanaa
iseTi avtomatebis Seqmna,
romlebic nervuli sistemis kiTxva zrdis Sens codnas da saerTo kulturas. es kargia, radgan cod­
moqmedebis imitacias moax­ na da kultura yovelTvis sasargebloa. SeiZleba gagigiaT ufrosebisgan,
denen.
rom uamravi ram ician, rac araferSi gamodgomiaT, magram sinamdvileSi ar
arsebobs usargeblo codna da rac meti ici, miT ukeTesia. es dagexmare­
baT yoveldRiur cxovrebaSi da, garda amisa, codna siamovnebas mogani­
WebT. daiwyeT kiTxva da gaivseT Tavi saintereso ambebiT, yoveldRe ikiT­
xeT cot-cota da sul male mosiarule enciklopediad iqceviT; es gazrdis
Tqvens avtoritets megobrebSi da, rac mTavaria, sakuTar Tavs ukeT gagac­
nobT.

gagxdiT Tu ara kiTxva ufro Wkvians? ra Tqma unda – ara. Wkviani Tqven
isedac xarT! ubralod, Tandayolil Wkuas ver moixmarT, Tu codna ar
geqnebaT. gaixseneT guramiSvilis sityvebi:

80
aucileblad wasakiTxi wignebi

`codna Tan dasdevs mcodnelsa, razomsac daetarebis,


aqvs uxilavi saunje, xeli ar Saekarebis;
arc cxadiT ZaliT waerTmis, arc malviT moiparebis,
Wkuva uxmar ars briyvTaTvis, Wkva codniT moixmarebis~.

modi, pirveli daskvnebi gavakeToT: upirveles yovlisa, davaskvnaT,


rom codna aucilebelia. isic davaskvnaT, rom codna kiTxvis gareSe ver
miiRweva. imazec SevTanxmdeT, rom yvelaferi ver gecodineba, radgan, ro­
gorc romaelebi ityodnen, vita brevis, ars longa („xelovneba grZelia,
cxovreba ki — mokle“) . saboloo daskvna ki winamavalidan gamomdinare­
obs: yvela wigni mniSvnelovania, magram arsebobs aucilebeli wignebic.
homerosi Zv.w. II saukunis
codna ornairia: universaluri da kerZo. masalaTa gamZleoba, pro­ marmarilos biusti, inaxeba
duqtis kaloriuloba, ferTa dayofa kerZo codnaa, mxatvruli litera­ britaneTis muzeumSi, lon­
donSi.
tura ki — universaluri. homerosi Tavis gmirebs yvela Tvisebas aniWebs,
magram romeliRac erT Tvisebas ufro Warbad miscems erT personaJs,
vidre meores. yvela gmiri moisaria, magram mSvildis xmarebaSi odisevss
mxolod aianti Tu Seejibreba; yvela gmiri swrafia, magram fexmard aqi­
levss veravin Seedreba. universaluri codna yvelas erTnairad sWirdeba,
xolo kerZo, profesiuli codna erTs ufro metad sWirdeba, vidre meo­
res. mxatv­ruli literaturis codna yvelas sWirdeba, biologiis codna
ki eqims metad sWirdeba, vidre inJiners, Tumca Tuki inJinerma biologiac
icis, es mas profesiaSi SeiZleba gamoadges kidec (bionikis SemTxveva).

xSir SemTxvevaSi, rodesac sityva „wigns“ axseneben, mxatvrul wigns


gulisxmoben da ara samecnieros an saxelmZRvanelos. zogadad adamians,
upirveles yovlisa, swored mxatvruli codna sWirdeba. SeiZleba iTqvas, sofokle, romauli kopio
rom idealur SemTxvevaSi, mxatvruli codna sabazoa, romelsac profesi­ karlsbergis axali glip­
toTekidan, kopenhageni
uli codna efuZneba. swored mxatvruli wigni igulisxmeba formulireba­
Si, rom adamiani wignieri cxovelia. davuSvaT, me antikuri literaturis
specialisti var da mivdivar Tvalis eqimTan. ra Tqma unda, Tvalis eqi­
misgan me, upirveles yovlisa, Tvalis sneulebis gankurnebas veli da ara
saubars antikur literaturaze, magram Tu eqimi Tavisi dargis kargi spe­
cialistia, antikuri literaturis codna mas Tu moumatebs profesiona­
lizms, Torem ar moaklebs.

axla, rodesac met-naklebad SevTanxmdiT, rom aucilebeli wignebi ar­


sebobs da, rogorc wesi, es mxatvruli wignebia, SegviZlia am wignebis mi­
moxilvaze gadavideT.

me gTavazobT sul sam wigns, romelTa gareSe mxatvruli codna war­


moudgenelia. am wignebs qronologiurad davalageb, radgan isini adami­
anuri geniis imdenad grandiozuli Zeglebia, rom maTSi pirvel-meoreze
gaTvlas rame azri ar gaaCnia. ai, es sami wignic: homerosis „iliada“, so­ dante aligieri, avtori:
sergo qobulaZe, 1944.
fokles „oidipos mefe“ da dante aligieris „RvTaebrivi komedia“.

81
interviu

„iliada“

homerosis „iliada“ (Zv.w. VIII s.) warmoadgens ZvelberZnul


enaze daweril 15 700 striqonisgan Semdgar epikur poemas, evro­
puli lite­raturis uZveles nimuSs. mas safuZvlad daedo berZen
gmireb­ze Seqmnili mravalricxovani legenda. „iliadis“ moqmede­
ba xdeba trois (ilionis) alyis meaTe wels da drois mcire mon­
akveTs moicavs. gvaswavlis vaJkacobas, megobrobas, Tavdadebas,
mtris pativiscemas, bedisweris gadauvalobas, saxelisa da didebis
Rirebulebis upiratesobas sicocxlis Rirebulebaze. aRwers
aqilevsi msxverpls swiravs zevss RmerTebisa da adamianebis uzarmazar galereas, safuZvels udebs
patrokles mSvidobianad dabrunebi­
sTvis, `iliada~, XVI simRera, V-VI
msoflio literaturis erT-erT umTavres siuJets — alyaSe­
ss-is xelnaweris miniatura. mortymuli da gasanadgureblad ganwiruli qalaqis siuJets.

berZen gmirTagan gamorCeuli arian mokvdavi pelevsisa da qal­


RmerT Tetisis Ze – „fexmardi“ aqilevsi; iTakis mefe, laertesa da
antikleas Ze – „mravaltanjuli“ odisevsi; atrevsisa da aeropes
Zeni: berZenTa mxedarTmTavari – „mZlavri“ agamemnoni da „mSve­
nieri“ elenes meuRle – „oqrosTmiani“ menelaosi, argosis mefe,
tidevsis Ze – „uZlieresi“ diomedesi, salaminis mefe, telamonis
Ze – „didi“ aianti, uxucesi aqaveli – „brZeni“ nestori. troel
gmirTagan gamokveTilia maTi mTavari gmiris, priamosis Zis, trois
ufliswulis – „cxenosan“ heqtoris, trois meeqvse mefis – „Warma­
gi“ priamosis, misi meore Zis – parisis anu aleqsandres, mokvdav an­
qisesisa da qalRmerT afrodites Zis – „gmiri“ eneasis saxeebi. gan­
sakuTrebiT STambeWdavia RmerTebis – adamianTa da RmerTTa mamis
`iliadis~ I simReris dasawyisi
– „egidismpyrobeli“ zevsis, misi eWviani meuRlis – „xaris­Tvaleba“
berZnulad.
heras, zevsis asulis – meomari aTena „palasis“, siyvarulis qal­
RmerTis – „kvipross Sobili“ afrodites, „sisxliani“ aresis,
„mWedeli“ hefestos, romlis koWlobaze RmerTebi „homerosulad“
xarxareben – saxeebi.

„iliada“ aris ara mxolod RmerTebisa da adamianebis galerea,


aramed aTasgvar movlenaTa da situaciaTa kaleidoskopi, es msof­
lio literaturis udidesi wignia, romelic gvaswavlis Rirsebas,
vaJkacobas, Tavis gawirvas, siTbos, dandobas, gvaCvenebs gmirobis,
laCrobis, vaJkacobis, arakacobis, erTgulebisa da orgulobis
plastikur magaliTebs, poetur saxeebs, romlebmac SemdgomSi Seqm­
nes mTeli mxatvruli galaqtika da sakuTar Tavs „daumorCiles“
momavali evropuli da msoflio mwerloba.

erTi damatebiTi informaciac: „iliada“ Zalian iolad ikiTxeba.


`iliada~, VIII simRera, V–VI ss-is xel­
naweri, inaxeba milanSi. mis kiTxvas daufaravi bedniereba moaqvs. es msoflio literatu­
ris erT-erTi iseTi Sedevria, romelsac bavSvebic xalisiT kiTxu­
loben da ufrosebic. ubralod, is, vinc ukve bavSvobaSi waikiTxavs
am wigns, danarCeni cxovrebis manZilze ufro bednieri iqneba.

82
aucileblad wasakiTxi wignebi

„oidipos mefe“

sofokles „oidipos mefe“ (Zv. w. 430) imiT iwyeba, rom qalaq Tebe­
Si Savi Wiris epidemia boboqrobs. moqalaqeebi saSvelad oidiposs
mimarTaven, romelmac manamde Tebe sfinqsisgan ixsna. rogorc mo­ homerosis gmirebs da RmerTebs
salodneli iyo aseT SemTxvevaSi, kaci gaagzavnes delfos samisno­ e.w. mudmivi epiTetebiT moix­
seniebs: „fexmardi“ aqilevsi,
Si, romelic RmerT apolons ekuTvnoda. piTia, delfos misani qali,
„xarisTvaleba“ hera, „egidismpy­
acxadebs, rom Tebe Sav Wirs Tavs ver daaRwevs, sanam Zveli mefis robeli“ zevsi da a.S.
– laiosis – mkvleli dausjelad dadis qalaqSi. gamoZiebas oidi­
posi xelmZRvanelobs. bolos da bolos dadgindeba, rom gamomZie­
beli Tavadaa mkvleli, rom oidiposs sakuTari mama mouklavs da
sakuTari deda SeurTavs colad. oidiposis deda, iokaste, Tavs
iklavs, xolo oidiposi Tvalebs iTxris; mis mierve gacemuli Zveli
brZanebis mixedviT, mas qalaqidan aZeveben.

SeiZleba romelime Tqvenganma ikiTxos, es kaci tragediis mTel


Sinaarss mogviyva da Cven raRa unda wavikiTxoTo. sinamdvileSi siu­
Jetis is elementebi, romlebzec vilaparakeT, Sinaarsi sulac ar
aris. sxvaTa Soris, es sityva, „Sinaarsi“, ilia WavWavaZem moifiqra,
es misi Semotanili axali sityva, anu neologizmia. Sina-arsi aris
movlenaTa Sinagani arsi, romlis gaazreba im ramdenime winadade­
biT, romlebiTac oidiposis ambebs mogiyeviT, SeuZlebelia. Tu ar
waikiTxavT am genialur piesas, verafriT mixvdebiT, ratom daiTxa­
ra Tvalebi oidiposma dedamisis kabis balTebiT. modi, mxolod am
detalze SevCerdeT. piesis kiTxvis dros aucileblad miaqcieT
yuradReba misan tiresiasisa da oidipos mefis dialogs. misanma
tiresiasma yvelaferi icis, es brma berikaci odesRac qalic yofi­
la, gveladac qceula da am cvlilebebSi RmerTs misTvis simarTlis
Wvretis niWi uboZebia. ai, aseTi wyvilia — erTi mxriv, brma moxuci, oidiposi da sfinqsi, atikuri
wiTelfiguriani keramikis
romelic absoluturad verafers xedavs da meore mxriv, ojaxi­ mxatv­roba, Zv. w 480-470,
sa da qalaq-saxelmwifos mama, vaJkaci, romelic yvela kuTxe-kun­ vatikanis muzeumi.

83
interviu

Wuls xedavs Tavis saxelmwifoSi. amave dros, swored brma moxuci


oidiposis kompleqsi — klasi­
kuri fsiqoanalizis erT-erTi „xedavs“ simarTles, rom laiosis mkvleli swored oidiposia, rom
ZiriTa­di cneba. ewoda Zvelber­ oidiposi laiosis Ze, sakuTari dedis qmari da sakuTari Svilebis
Znuli miTologiuri personaJis
– oidi­posis saxelis mixedviT, Zmaa; Tvalxiluli oidiposi ki sinamdvileSi brmaa: verafers xe­
romelmac mama mokla da deda davs da rodesac sazareli simarTle gamoaSkaravdeba, rodesac is,
colad SeirTo ise, rom amgvari
codvis Cadena fiqradac ki ar
bolos da bolos, dainaxavs sakuTar Tavsac da sakuTar danaSaul­
gauvlia. oidiposis komqleqsi sac, swored maSin moispobs mzis sinaTles da misi mzera sakuTari
gulisxmobs adreuli bavSvobis
Tavisken miiqceva. yvelafer amaze me mxolod miganiSneT, radgan
periodis aracnobieri ltolve­
bis erTianobas, dakavSirebuls Tu tiresiasisa da oidiposis dialogs ar waikiTxavT, verafers
mSoblebisadmi bavSvis ambivalen­ gaigebT: gadmocemuli Sinaarsi (iman es uTxra, aman is upasuxa da
tur (gaorebul) damokidebule­
basTan – mas erTdroulad kidec a.S.) moqmedebis konturebs xatavs da TviTon moqmedebas — ara.
uyvars da kidec sZuls TiToeuli
maTgani; maTi sikvdili surs, Tan minda icodeT: „oidipos mefe“ imiTacaa cnobili, rom am trage­
Tavisi (aracnobieri) survilebis
diam da im miTma, romelsac daefuZna sofokles es nawarmoebi, ga­
gamo dasjis eSinia.
moavlina adamianis sulieri cxovrebis erT-erTi yvelaze Rrma
saidumlo, romelic didi avstrieli mecnieris, fsiqoanalizis
fuZemdeblis, zigmund froidis Semdeg „oidiposis kompleqsis“
saxeliTaa cnobili.

„RvTaebrivi komedia“

msoflio literaturis erT-erTi yvelaze didi Sedevri, romlis


waukiTxaoba, ubralod, sircxvilia, magram wakiTxva sakmaod Zne­
lia, aris dante aligieris „RvTaebrivi komedia“ (daaxl. 1308-1321).
gulwrfelad getyviT, ar aris iolad wasakiTxi wigni. erTaderTi
ram, riTic gvexmareba dante Tavisi rTuli epikuri poemis wakiTx­
vaSi, isaa, rom es literaturuli Zegli iolad iwyeba da TandaTan
rTuldeba. „RvTaebrivi komedia“ sami wignisgan Sedgeba: „jojoxe­
Ti“, „gansawmendeli“ („salxinebeli“), „samoTxe“. dasawyisi, romel­
ic jojoxeTs aRwers, gacilebiT ufro ioli wasakiTxia. rogorc
Cans, Cveni cxovreba yvelaze metad swored jojoxeTs hgavs, gaci­
lebiT naklebad — gansawmendels da sruliad ar hgavs samoTxes.

dantes Sedevri aris codvaTa, codvilTa, sasjelTa, saxelTa,


dantes `RvTaebrivi komedia~, gamo­ RirsebaTa, gmirobaTa, siqveleTa, uRirsTa, gmirTa, mowameTa, mo­
saxuleba florenciis santa maria ciqulTa, angelozTa, qerubinTa da RmerTis enciklopedia, ro­
del fiores gumbaTis moxatuloba­
ze, 1465.
melSic zustad moeZebna adgili yvela Secodebasa da mankierebas
miwis wiaRSi arsebul cxra wreSi, xolo yvela Rirsebas, gmirobasa
da sidiades — miwis zemoT, pirvelidan mecxre camde.

rodesac Tavis poemas „komedia“ uwoda, dantem ixelmZRvanela


Sua saukuneebisTvis damaxasiaTebeli terminologiiT: komedia,
rogorc Tavad dantem ganmarta Tavis erT-erT pirad werilSi,
aris saSualo stilis poeturi nawarmoebi Semzaravi dasawyisiT da
keTili dasasruliT, romelic, amave dros, dawerilia xalxuri (anu

84
aucileblad wasakiTxi wignebi

italiur) enaze; tragedia ki aris maRali stilis nebismieri poetu­


ri nawarmoebi, aRmafrTovanebeli da mSvidi dasawyisiT da sazare­
li dasasruliT, romelic, amave dros, dawerilia laTinur enaze.
rac Seexeba „RvTaebrivs“, igi dantes arc ekuTvnis, poemas „RvTaeb­
rivi“ uwoda „dekameronis“ avtorma, jovani bokaCom. ase iqca poemis
umaRlesi Sefaseba saTauris nawilad.

„RvTaebrivi komedia“ Zalian mkacri simetriiTaa agebuli. misi


pirveli nawili 34 simRerisgan Sedgeba, xolo danarCeni ori —
33-33 simRerisgan, rac mTlianobaSi 100 simReras Seadgens. poema
dawerilia tercinebiT — samstriqoniani strofebiT. am ricxvebs
dante mistikurad gaiazrebda — ricxvi 3 samebis qristianul ideas
asaxavs, 33 Segvaxsenebs iesos adamianuri nawilis, anu „miwieri hi­
postasis“ asaks; rac Seexeba ricxv 100-s, igi srulyofilebis sim­
boloa.

Sesaval nawilSi dante gviyveba, rom cxovrebis naxevargzaze


usier tyeSi gza daebna, win waslvis saSaleba ar misca samma mxecma,
leopardma, lomma da Zu mgelma, romelTaganac „eneidis“ avtor­
ma, vergiliusma ixsna da SesTavaza saiqioSi mogzauroba. rodesac
dantem gaigo, rom udidesi romaeli poeti CiCeroned, anu megzurad
beatriCem, dantes udrood gardacvlilma satrfom, gamougzavna,
uyoymanod miendo mas.

„RvTaebrivi komedia“ rTuli alegoriebis poemaa: TiToeul sim­


Reras, TiToeul epizods am simReraSi SeiZleba mravalnairi axsna
moeZebnos, Tavad dante kan grandesadmi werilSi xazs usvamda saku­
Tari alegoriis istoriul, moralur, literaturul da mistikur
doneebs.

me dagisaxeleT mxolod sami wigni, romelTa gareSe cxovreba ar


SeiZleba. SemiZlia gagaxaroT: aseTi wignebi kidev bevria. mTavaria,
daiwyoT maTi kiTxva. es sami waikiTxeT da danarCenebi Tavs waga­
kiTxeben.

danarTi: 100 wigni, romlebic 2002 wels norvegiis wignis klubis


organizebiT Seadgina msoflios 54 qveynis asma saukeTeso mweral­
ma (TiToeulma warmoadgina aTi wignis sia). organizatorebma wigne­
bi avtorebis mixedviT anbanurad daalages, Tumca erTi wigni mainc
gamohyves, rogorc am nusxis uyoymano lideri, „saukeTeso litera­
turuli nawarmoebi, rac ki odesme dawerila“ — migel de servan­ dante aligieri, avtori: joto
di bondone, XIV, florencia.
tes saavedras „don kixoti“.

85
saTauri avtori weli qveyana ena
daqceva Cinua aCebe 1958 nigeria inglisuri
RvTaebrivi komedia dante aligieri 1265-1321 florencia italiuri
zRaprebi hans kristian anderseni 1835-37 dania daniuri
nialis saga anonimi XIII saukune islandia Zveli skandinaviuri
aTas erTi Rame anonimi 700-1500 indoeTi/irani/erayi/ arabuli
egvipte
gilgameSis eposi anonimi Zv.w. XVIII-XVII ss. Sumeri/aqadi aqaduri
iobis wigni anonimi Zv.w. VI-IV ss. aqemenidTa imperia ebrauli
siamaye da mcdari azri jein ostini 1813 didi britaneTi inglisuri
molua, maloni kvdeba, gamouTqmeli semuel beketi 1951-53 irlandiis respublika franguli, inglisuri
— trilogia
dekameroni jovani bokaCo 1349-53 ravena italiuri
fiqciebi xorxe luis borxesi 1944-86 argentina espanuri
qariSxliani uReltexili emili bronte 1847 didi britaneTi inglisuri
ucxo alber kamiu 1942 alJiri, safrangeTis franguli
imperia
leqsebi paul celani 1952 rumineT, safrangeTi germanuli
don kixoti migel de servantesi 1605 (naw. I), 1615 (naw. II) espaneTi espanuri
kenterberuli moTxrobebi jofri Coseri XIV saukune inglisi inglisuri
moTxrobebi anton Cexovi 1886 ruseTi rusuli
nostromo jozef konradi 1904 didi britaneTi inglisuri
mogzauroba Ramis kideze lui-ferdinand selini 1932 safrangeTi franguli
mama gorio onore de balzaki 1835 safrangeTi franguli
didi imedebi Carlz dikensi 1861 didi britaneTi inglisuri
Jak fatalisti deni didro 1796 safrangeTi franguli
Zmebi karamazovebi fiodor dostoevski 1880 ruseTi rusuli
eSmakni fiodor dostoevski 1872 ruseTi rusuli
idioti fiodor dostoevski 1869 ruseTi rusuli
danaSauli da sasjeli fiodor dostoevski 1866 ruseTi rusuli
berlini aleqsanderplaci alfred dioblini 1929 germania germanuli
Sua marti jorj elioti 1871 didi britaneTi inglisuri
uCinari kaci ralf elisoni 1952 aSS inglisuri
medea evripide Zv.w. 431 aTeni Zv. berZnuli
xmauri da mZvinvareba uiliam folkneri 1929 aSS inglisuri
abesalom, abesalom! uiliam folkneri 1936 aSS inglisuri
grZnobaTa aRzrda gustav floberi 1869 safrangeTi franguli
madam bovari gustav floberi 1857 safrangeTi franguli
fausti iohan volfgang fon 1832 saqsonia-vaimari, ger­ germanuli
goeTe mania
mkvdari sulebi nikolai gogoli 1842 ruseTi rusuli
Tunuqis doli giunter grasi 1959 dasavleT germania germanuli
didi sertanis tropebi Joao gimarains roza 1956 brazilia portugaliuri
SimSili knut hamsuni 1890 norvegia norvegiuli
moxuci da zRva ernest heminguei 1952 aSS inglisuri
odisea homerosi Zv.w. VIII s. SesaZloa smirna Zv. berZnuli
iliada homerosi Zv.w. 850–750 SesaZloa smirna Zv. berZnuli
Tojinebis saxli henrik ibseni 1879 norvegia norvegiuli
ulise jeimz joisi 1922 irlandia inglisuri
moTxrobebi franc kafka 1924 avstria germanuli
cixe-simagre franc kafka 1926 avstria germanuli
procesi franc kafka 1925 avstria germanuli
mTis kvnesa iasunari kavabata 1954 iaponia iaponuri
berZeni zorba nikos kazanZakisi 1946 saberZneTi berZnuli
Sakuntala kalidasa Zv.w. I s. – ax.w. IV s. indoeTi sanskriti
vaJebi da sayvarlebi d. h. lourensi 1913 didi britaneTi inglisuri
damoukidebeli xalxi haldor laqsnesi 1934–35 islandia Icelandic
leqsebi jakomo leopardi 1818 italia italiuri
oqros rveuli doris lesingi 1962 didi britaneTi inglisuri
pepi grZelwinda astrid lindgreni 1945 SvedeTi Sveduri
boSuri baladebi federiko garsia lorka 1928 espaneTi espanuri
Cveni ubnis bavSvebi najib mahfuzi 1959 egvipte arabuli
jadosnuri mTa Tomas mani 1924 germania germanuli
budenbrokebi Tomas mani 1901 germania germanuli
mobi diki herman melvili 1851 aSS inglisuri
eseebi miSel de monteni 1595 safrangeTi franguli
istoria elza morante 1974 italia italiuri
satrfo toni morisoni 1987 aSS inglisuri
uTvisebo kaci robert muzili 1930–32 avstria germanuli
martoobis asi weli gabriel garsia markesi 1967 kolumbia espanuri
siyvaruli qoleris dros gabriel garsia markesi 1985 kolumbia espanuri
lolita vladimir nabokovi 1955 ruseTi/aSS inglisuri
1984 jorj orueli 1949 didi britaneTi inglisuri
metamorfozebi ovidiusi ax.w. I s. romis imperia klasikuri laTinuri
mRelvarebis wigni fernando pesoa 1928 portugalia portugaliuri
moTxrobebi edgar alan po XIX saukune aSS inglisuri
dakarguli drois ZiebaSi marsel prusti 1913–27 safrangeTi franguli
gargantua da pantagrueli fransua rable 1532–34 safrangeTi franguli
pedro paramo xuan rulfo 1955 meqsika espanuri
masnavi rumi 1258–73 sparseTi, monRoleTis sparsuli
imperia
SuaRamis Svilebi salman raSdi 1981 didi britaneTi inglisuri
busTani saadi 1257 sparseTi, monRoleTis sparsuli
imperia
CrdiloeTSi migraciis sezoni taieb salihi 1971 sudani arabuli
sibrmave Joze samaragu 1995 portugalia portugaliuri
otelo uiliam Seqspiri 1609 inglisi inglisuri
hamleti uiliam Seqspiri 1603 inglisi inglisuri
mefe liri uiliam Seqspiri 1608 inglisi inglisuri
genZis ambavi murasaki sikibu XI saukune iaponia iaponuri
oidipos mefe sofokle Zv.w. 430 aTeni Zv. berZnuli
wiTeli da Savi stendali 1830 safrangeTi franguli
tristram Sendi lorens sterni 1760 inglisi inglisuri
Zenos aRsareba italo svevo 1923 italia italiuri
guliveris mogzaurobani jonaTan svifti 1726 irlandia inglisuri
omi da mSvidoba lev tolstoi 1865–1869 ruseTi rusuli
ivan iliCis sikvdili lev tolstoi 1886 ruseTi rusuli
ana karenina lev tolstoi 1877 ruseTi rusuli
helkberi finis Tavgadasavali mark tveni 1884 aSS inglisuri
ramaiana valmiki Zv.w. III s. – ax.w. III s. indoeTi sanskriti
eneida vergiliusi Zv.w. 29-19 romis imperia klasikuri laTnuri
mahabharata viasa Zv.w. IV s. – ax. w. IV s. indoeTi sanskriti
balaxis foTlebi uolt uitmeni 1855 aSS inglisuri
Suqurisken virjinia vulfi 1927 didi britaneTi inglisuri
misis dolovei virjinia vulfi 1925 didi britaneTi inglisuri
SeSlilis dRiuri lu xuni 1918 CineTi Cinuri
hadrianes mogonebani margerit iursenari 1951 safrangeTi franguli
k r o s v o r d i

Sveulad
1. italieli istorikosi, avtori sityvebisa `mizani amarTlebs saSualebas~. 2. adamianTa organizebuli
erToba saerTo mTavrobis xelmZRvanelobiT. 3. wminda wigni. 4. safrangeTis samxedro da politikuri
lideri, safrangeTis imperatori 1804-1815 ww-Si. 5. aRmosavleT saqarTvelos saxelwodeba berZnuli
wyaroebis mixedviT. 6. adgilTa dasaxeleba. 7. CineTis Crdilo-aRmosavleTi provincia. 8. msoflmxedv­
eloba, romelic uaryofs eTikuri normebis, qcevis wesebis an zogadad adamianis arsebobis raime azrs,
mizans. 9. berZnuli miTis mixedviT kolxeTis legendaruli mefis, aietis, umcrosi asuli. 10. ufle­
bebis gaTanabreba (Cveulebriv, qalTa da mamakacTa). 11. ena, romelzec daiwera axali aRTqma. 12. kun­
Zul kretis miTiuri mefe da zevsisa da evropes vaJi. 13. msoflmxedveloba, romelic uaryofs Rmer­
Tis, RvTaebebis da sxva zebunebrivi Zalebis arsebobas. 14. parizis gareubani (samefo rezidencia). 15.
fSavis sofeli, sadac daibada vaJa-fSavela. 16. poema `aluda qeTelauris~ personaJi (qisti). 17. Zveli
kolxeTis (aia) miTiuri mefe.

Tarazulad
1. niWi, aRafrTovano da gaiyolo xalxi. 2. aSS-is erT-erTi yvelaze Rvawlmosili damfuZnebeli mama,
avtori sityvebisa `dro fulia~. 3. erT-erTi istoriuli saxelia miwisa xmelTaSua zRvasa da md. ior­
danes Soris. 4. politikis erT-erTi mTavari kategoria. 5. saqonelbrunvis saSualeba. is warmoebis,
sabiTumo da sacalo vaWrobis damakavSirebeli konkretuli saxmari Rirebulebaa. 6. germaneli fiziko­
si, romelsac ekuTvnis sityvebi `politika fizikaze rTulia~. 7. kunZuli, romelzec daibada napoleon
bonaparti. 8. berZnuli miTologiis gmiri, romelic winamZRolobda argonavtebs oqros sawmisis Zie­
baSi. 9. vaJa-fSavelas gvari. 10. romaeli filosofosi da saxelmwifo moRvawe. 11. TavazianobiT SeniR­
buli dacinva. 12. saqarTvelos erT-erTi uZvelesi qalaqi fazisi, anu Tanamedrove qalaqi .... 13. afrik­
is Tanamedrove saxelmwifos – eTiopiis –Zveli araoficialuri saxelwodeba. 14. samyaros laTinuri
saxeli. 15. mxatvruli gamosaxvis stilistikuri xerxi, romelic agebulia sityvaTa gadataniT mniSvne­
lobaze. 16. italiis faSisturi partiis Semqmneli da faSisturi italiis premier-ministri (1922-1943).
17. kunZuli, romelzec gadaasaxles napoleon bonaparti. 18. aSS-is elCi saqarTveloSi. 19. prusieli
samxedro Teoretikosi karl fon .....

88

Anda mungkin juga menyukai