nivTieri
wertili. aTvlis sxeuli. traeqtoria. gavlili manZili. gadaadgileba.
1
amrigad, meqanikis amocana amoxsnilia, Tu gvecodineba aTvlis saTave,
traeqtoria da ganvlili manZili.
Zalian xSirad Zalze rTulia traeqtoriis povna (maTematikurad es
niSnavs, rom rTulia traeqtoriis gantolebis dawera) amitom mxolod
aTvlis saTaviTa da manZilis codniT Znelia meqanikis amocanis amoxsna.
mag. Tu viciT, rom mocemuli wertilidan sxeulma gaiara 155 metri, misi
povna Znelia (igi iqneba aTvlis saTavidan 155 metr radiusian wrewirze
sadRac), amitom SemoaqvT axali sidide, romelsac gadaadgileba ewodeba.
wrfis mimarTul monakveTs (veqtors), romelic sxeulis sawyis mdebareobas mis
saboloo mdebareobasTan aerTebs, gadaadgileba ewodeba.
magaliTad, Tu sxeuli 𝐴 wertilidan 𝐵
wertilSi gadaadgilda 𝐴𝑀𝐵 mrudwiriT, B
maSin misi gadaadgileba iqneba ⃗⃗⃗⃗⃗⃗
𝐴𝐵 M
veqtori, traeqtoria 𝐴𝑀𝐵 mrudi wiri,
xolo ganvlili manZili 𝐴𝑀𝐵 mrudi wiris 𝑠
sigrZe. A
aRsaniSnavia, rom Tu gvecodineba drois nebismier momentSi
gadaadgileba (gadaadgilebis veqtori), maSin meqanikis amocana amoxsnili
gveqneba. anu, Tu viciT 𝑠 ⃗ , viciT sawyisi wertili, anu saidanac moZraoba
daviwyeT (𝐴 wertili), viciT ra mimarTulebiT unda veZeboT sxeuli
(mimarTuleba 𝐴- dan 𝐵-sken) da viciT, Tu ra manZilzea mocemuli
mimarTulebiT sxeuli (𝐴𝐵⃗⃗⃗⃗⃗⃗ veqtoris sigrZe).
dasamaxsovrebeli momentebi:
1. meqanikuri moZraoba aris sxeulis mdebareobis cvlileba sivrceSi sxva
sxeulebis mimarT raRac drois ganmavlobaSi.
2. meqanikis ZiriTadi amocanaa vipovoT sxeulis mdebareoba sivrceSi drois
nebismier momentSi
3. sxeuls, romlis mimarTac sxva sxeulis moZraoba an mdebareoba ganixileba,
aTvlis sxeuls uwodeben.
4. sxeuls, romlis zoma moZraobis mocemul pirobebSi SgviZlia
ugulebelvyoT, nivTieri wertili ewodeba.
5. sxeuli maSin CaiTvleba nivTier wertilad, Tu misi zomebi gacilebiT
naklebia gansaxilvel manZilTan SedarebiT. nivTier wertils aqvs sxeulis
yvela Tviseba, garda zomisa.
6. im warmosaxviT wirs, romelzec sxeuli moZraobs, traeqtoria ewodeba.
7. traeqtoriis nawilis sigrZes, romelsac sxeuli gadis garkveuli drois
SualedSi, am drois SualedSi gavlili manZili ewodeba.
8. meqanikis amocana amoxsnilia, Tu gvecodineba aTvlis saTave, traeqtoria
da ganvlili manZili.
9. wrfis mimarTul monakveTs (veqtors), romelic sxeulis sawyis mdebareobas
mis saboloo mdebareobasTan aerTebs, gadaadgileba ewodeba.
2
1. amocanebi
3
b) aerTebs sxeulis sawyis mdebareobas saboloosTan;
g) sididiT yovelTvis gavlili manZilis tolia
15. rodesac sxeulis sawyisi da saboloo wertilebi erTmaneTs emTxveva:
a) gadaadgilebis ricxviTi mniSvneloba utoldeba ganvlil manZils;
b) gadaadgileba nulis tolia
g) gadaadgileba orjer aRemateba ganvlil manZils
16. rodesac skolidan saxlSi midixarT, maSin
a) Tqven icvliT mdebareobas skolis mimarT, skola ar icvlis
mdebareobas Tqvens mimarT
b) Tqven icvliT mdebareobas skolis mimarT, skola icvlis
mdebareobas Tqvens mimarT
g) Tqven ar icvliT mdebareobas skolis mimarT, skola icvlis
mdebareobas Tqvens mimarT
d) Tqven da skola ar icvliT mdebareobas erTmaneTis mimarT
17. rodesac Tqven icvliT mdebareobas skolis mimarT, maSin:
a) Tqven moZraobT skolis mimarT, skola uZravia Tqvens mimarT
b) Tqven moZraobT skolis mimarT, skola moZraobs Tqvens mimarT
g) Tqven ar moZraobT skolis mimarT, skola moZraobs Tqvens mimarT
d) Tqven da skola erTmaneTis mimarT ar moZraobT
18. Tu gansasazRvria, ramden wuTSi Cava TviTmfrinavi Tbilisidan
quTaisSi, maSin
a) TviTmfrinavi nivTier wertilad SeiZleba CaiTvalos
b) TviTmfrinavi nivTier wertilad ar SeiZleba CaiTvalos
g) mxolod patara TviTmfrinavi SeiZleba CaiTvalos nivTier
wertilad
d) TviTmfrinavi, Cveni survilis mixedviT SeiZleba CavTvaloT
nivTier wertilad, SeiZleba ara.
19. Tbilisidan QquTaisSi mimavali TviTmfrinavi frenis procesSi:
a) nivTier wertilad SeiZleba CaiTvalos
b) nivTier wertilad ar SeiZleba CaiTvalos
g) SeiZleba CaiTvalos nivTier wertilad Tu patara zomisaa
d) TviTmfrinavi, Cveni survilis mixedviT SeiZleba CavTvaloT
nivTier wertilad, SeiZleba ara.
20. rodesac amweTi sxeulis manqanaze dadeba surT, maSin sxeulis
gadataniTi moZraobisas:
a) is SeiZleba CaiTvalos nivTier wertilad
b) is ar SeiZleba CaiTvalos nivTier wertilad
g) is mxolod maSin SeiZleba CaiTvalos nivTier wertilad, rodesac
patara zomisaa
d) zogjer SeiZleba CaiTvalos, zogjer ara
21. 4 m simaRlidan Camovardnili burTi iatakidan axta da daWeril iqna 1
m simaRleze. ipoveT gavlili manZili da gadaadgilebis ricxviTi
mniSvneloba.
4
$ 1. meqanikuri moZraoba. gadataniTi da brunviTi moZraoba. nivTieri
wertili. aTvlis sxeuli. traeqtoria. gavlili manZili. gadaadgileba.
1
amrigad, meqanikis amocana amoxsnilia, Tu gvecodineba aTvlis saTave,
traeqtoria da ganvlili manZili.
Zalian xSirad Zalze rTulia traeqtoriis povna (maTematikurad es
niSnavs, rom rTulia traeqtoriis gantolebis dawera) amitom mxolod
aTvlis saTaviTa da manZilis codniT Znelia meqanikis amocanis amoxsna.
mag. Tu viciT, rom mocemuli wertilidan sxeulma gaiara 155 metri, misi
povna Znelia (igi iqneba aTvlis saTavidan 155 metr radiusian wrewirze
sadRac), amitom SemoaqvT axali sidide, romelsac gadaadgileba ewodeba.
wrfis mimarTul monakveTs (veqtors), romelic sxeulis sawyis mdebareobas mis
saboloo mdebareobasTan aerTebs, gadaadgileba ewodeba.
magaliTad, Tu sxeuli 𝐴 wertilidan 𝐵
wertilSi gadaadgilda 𝐴𝑀𝐵 mrudwiriT, B
maSin misi gadaadgileba iqneba ⃗⃗⃗⃗⃗⃗
𝐴𝐵 M
veqtori, traeqtoria 𝐴𝑀𝐵 mrudi wiri,
xolo ganvlili manZili 𝐴𝑀𝐵 mrudi wiris 𝑠
sigrZe. A
aRsaniSnavia, rom Tu gvecodineba drois nebismier momentSi
gadaadgileba (gadaadgilebis veqtori), maSin meqanikis amocana amoxsnili
gveqneba. anu, Tu viciT 𝑠 ⃗ , viciT sawyisi wertili, anu saidanac moZraoba
daviwyeT (𝐴 wertili), viciT ra mimarTulebiT unda veZeboT sxeuli
(mimarTuleba 𝐴- dan 𝐵-sken) da viciT, Tu ra manZilzea mocemuli
mimarTulebiT sxeuli (𝐴𝐵⃗⃗⃗⃗⃗⃗ veqtoris sigrZe).
dasamaxsovrebeli momentebi:
1. meqanikuri moZraoba aris sxeulis mdebareobis cvlileba sivrceSi sxva
sxeulebis mimarT raRac drois ganmavlobaSi.
2. meqanikis ZiriTadi amocanaa vipovoT sxeulis mdebareoba sivrceSi drois
nebismier momentSi
3. sxeuls, romlis mimarTac sxva sxeulis moZraoba an mdebareoba ganixileba,
aTvlis sxeuls uwodeben.
4. sxeuls, romlis zoma moZraobis mocemul pirobebSi SgviZlia
ugulebelvyoT, nivTieri wertili ewodeba.
5. sxeuli maSin CaiTvleba nivTier wertilad, Tu misi zomebi gacilebiT
naklebia gansaxilvel manZilTan SedarebiT. nivTier wertils aqvs sxeulis
yvela Tviseba, garda zomisa.
6. im warmosaxviT wirs, romelzec sxeuli moZraobs, traeqtoria ewodeba.
7. traeqtoriis nawilis sigrZes, romelsac sxeuli gadis garkveuli drois
SualedSi, am drois SualedSi gavlili manZili ewodeba.
8. meqanikis amocana amoxsnilia, Tu gvecodineba aTvlis saTave, traeqtoria
da ganvlili manZili.
9. wrfis mimarTul monakveTs (veqtors), romelic sxeulis sawyis mdebareobas
mis saboloo mdebareobasTan aerTebs, gadaadgileba ewodeba.
2
1. amocanebi
3
b) aerTebs sxeulis sawyis mdebareobas saboloosTan;
g) sididiT yovelTvis gavlili manZilis tolia
15. rodesac sxeulis sawyisi da saboloo wertilebi erTmaneTs emTxveva:
a) gadaadgilebis ricxviTi mniSvneloba utoldeba ganvlil manZils;
b) gadaadgileba nulis tolia
g) gadaadgileba orjer aRemateba ganvlil manZils
16. rodesac skolidan saxlSi midixarT, maSin
a) Tqven icvliT mdebareobas skolis mimarT, skola ar icvlis
mdebareobas Tqvens mimarT
b) Tqven icvliT mdebareobas skolis mimarT, skola icvlis
mdebareobas Tqvens mimarT
g) Tqven ar icvliT mdebareobas skolis mimarT, skola icvlis
mdebareobas Tqvens mimarT
d) Tqven da skola ar icvliT mdebareobas erTmaneTis mimarT
17. rodesac Tqven icvliT mdebareobas skolis mimarT, maSin:
a) Tqven moZraobT skolis mimarT, skola uZravia Tqvens mimarT
b) Tqven moZraobT skolis mimarT, skola moZraobs Tqvens mimarT
g) Tqven ar moZraobT skolis mimarT, skola moZraobs Tqvens mimarT
d) Tqven da skola erTmaneTis mimarT ar moZraobT
18. Tu gansasazRvria, ramden wuTSi Cava TviTmfrinavi Tbilisidan
quTaisSi, maSin
a) TviTmfrinavi nivTier wertilad SeiZleba CaiTvalos
b) TviTmfrinavi nivTier wertilad ar SeiZleba CaiTvalos
g) mxolod patara TviTmfrinavi SeiZleba CaiTvalos nivTier
wertilad
d) TviTmfrinavi, Cveni survilis mixedviT SeiZleba CavTvaloT
nivTier wertilad, SeiZleba ara.
19. Tbilisidan QquTaisSi mimavali TviTmfrinavi frenis procesSi:
a) nivTier wertilad SeiZleba CaiTvalos
b) nivTier wertilad ar SeiZleba CaiTvalos
g) SeiZleba CaiTvalos nivTier wertilad Tu patara zomisaa
d) TviTmfrinavi, Cveni survilis mixedviT SeiZleba CavTvaloT
nivTier wertilad, SeiZleba ara.
20. rodesac amweTi sxeulis manqanaze dadeba surT, maSin sxeulis
gadataniTi moZraobisas:
a) is SeiZleba CaiTvalos nivTier wertilad
b) is ar SeiZleba CaiTvalos nivTier wertilad
g) is mxolod maSin SeiZleba CaiTvalos nivTier wertilad, rodesac
patara zomisaa
d) zogjer SeiZleba CaiTvalos, zogjer ara
21. 4 m simaRlidan Camovardnili burTi iatakidan axta da daWeril iqna 1
m simaRleze. ipoveT gavlili manZili da gadaadgilebis ricxviTi
mniSvneloba.
4
№ 4. manZilisa da siCqaris droze damokidebulebis grafikebi
wrfivi Tanabari moZraobis dros
wrfivi Tanabari moZraobis dros sxeulis koordinatis droze da-
mokidebuleba mocemulia formuliT:
𝑥 = 𝑥0 + 𝑣𝑥 𝑡
sadac, 𝑥0 aris sawyisi koordinati da igi mudmiv sidides warmoadgens.
𝑣𝑥 -sxeulis siCqaris gegmilia (proeqcia) 𝑂𝑋 sakoordinato RerZze da
misi mniSvneloba aseve mudmivi sididea. rac
Seexeba 𝑥 da 𝑡-s isini cvladi sidideebia. 𝑋
𝑣𝑥 > 0
Tu avagebT koordinatis droze damokidebu-
lebis grafiks, miviRebT wrfes, romelic
koordinatTa saTavidan daSorebulia 𝑥0 er- 𝑥0 𝑣𝑥 < 0
(wm)
(wm)
𝑍1
𝑂1
𝑍2 𝑋1
𝑂 𝑌1
𝑀 𝑋
𝑌 𝑂2
nax.1.
𝑋2
𝑌2
𝑌1 𝑌1
𝑌1
𝑌1
𝐶
𝐵
𝑆⃗
⃗⃗⃗⃗2
𝑆
𝐴
𝑂1 𝑂1 𝑂1
𝑂1
𝑂1 ⃗⃗⃗⃗1
𝑆 𝑋1
𝑂 𝑋
nax. 2
CavTvaloT, rom drois aTvlis dasawyisSi (maTematikuRad 𝑡 = 0 momentSi)
mcuravi, navSi myofi damkvirvebeli da xmeleTze myofi damkvirvebeli 𝑂𝑌
RerZze imyofebian. xmeleTze myofi damkvirvebeli SeamCnevs, rom mcuravi
moZraobs 𝑂1 𝐶 wrfis gaswvriv. navSi myofi damkvirveblisTvis mcuravi 𝑂1 𝑌1
RerZis gaswvriv gadaadgildeba (navic da mcuravic mdinares
horizontaluri mimarTulebiT erTnairad miyavs). naxazidan Cans, rom
𝑆⃗ = ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑆1 + ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑆2
sadac 𝑆⃗ aris moZravi sxeulis (mcuravis) gadaadgileba uZravi sistemis
mimarT, ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑆1 aris moZravi damkvirveblis (navSi myofi damkvirveblis)
gadaadgileba uZravi sistemis (napirze myofi damkvirveblis) mimarT, ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑆2
aris moZravi sxeulis (mcuravis) gadaadgileba moZravi damkvirveblis
mimarT.
tolobis orive mxare gavyoT 𝑡 droze, miviRebT:
𝑆⃗ ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑆1 + ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑆2 ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑆1 ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑆2
= = +
𝑡 𝑡 𝑡 𝑡
Tu gaviTvaliswinebT, rom gadaadgilebis fardoba drosTan aris siCqare,
maSin miviRebT:
⃗⃗ = ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑉 𝑉1 + ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑉2
sadac
⃗⃗
⃗⃗ = 𝑆 aris moZravi sxeulis siCqare uZravi sistemis mimarT
𝑉 𝑡
𝑆⃗⃗⃗⃗⃗⃗
⃗⃗⃗⃗⃗
𝑉1 = 𝑡1 aris moZravi damkvirveblis siCqare uZravi damkvirveblis mimarT
⃗⃗⃗⃗⃗⃗
𝑆
⃗⃗⃗⃗⃗
𝑉2 = 𝑡2 aris moZravi sxeulis siCqare moZravi damkvirveblis mimarT
miviReT siCqareTa Sekrebis kanoni:
sxeulis siCqare uZravi damkvirveblis (𝑉 ⃗⃗) mimarT tolia ori siCqaris
geometriuli jamis: moZravi damkvirveblis siCqares uZravi damkvirveblis
⃗⃗⃗⃗⃗1 ) damatebuli moZravi sxeulis siCqare moZravi damkvirveblis
mimarT (𝑉
⃗⃗⃗⃗⃗2 )
mimarT (𝑉
ganvixiloT konkretuli magaliTi:
amocana: davuSvaT erTmaneTis mimarT wrfivad da Tanabrad Semxvedri
mimarTulebiT moZraobs ori sxeuli. pirveli sxeulis siCqare iyos
⃗⃗⃗⃗⃗,
𝑣1 xolo meore sxeulis siCqare iyos ⃗⃗⃗⃗⃗.
𝑣2 es siCqareebi mocemulia
dedamiwasTan dakavSirebul AaTvlis sistemaSi. vipovoT meore
sxeulis siCqare pirveli sxeulis mimarT.
amoxsna: simartivisaTvis moZraoba warmovidginoT naxazis saxiT.
𝑣2
⃗⃗⃗⃗⃗ II
𝑂1 I 𝑣
⃗⃗⃗⃗⃗1
𝑋1
𝑂 𝑣2𝑥 < 0
𝑣1𝑥 > 0 𝑋
nax.3.
dedamiwasTan davakavSiroT 𝑂𝑋 RerZi (uZravi sistema). radgan gvekiTxebian
II sxeulis siCqares I sxeulis mimarT, amitom moZrav sistemad unda
avirCioT I sxeuli. davukavSiroT mas 𝑂1 𝑋1 RerZi (moZravi sistema). wesSi
naxsenebi sxeuli iqneba II sxeuli. orive RerZi mivmarToT moZraobis
gaswvriv (radgan moZraoba erTi wrfis gaswvrivaa mimarTuli, amitom aRar
aris saWiro sxva sakoordinato RerZebi).
davweroT siCqareTa Sekrebis kanoni
⃗⃗⃗⃗⃗2 = ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑣 𝑣1 + 𝑣⃗⃗
(es formula iwereba siCqareTa Sekrebis wesis mixedviT).
rogorc viciT, raodenobriv, anu ricxviT mniSvnelobebze gadasasvlelad
unda ganvixiloT veqtoruli sidideebis gegmilebi RerZebze (proeqciebi)
Cvens mier arCeul aTvlis sistemaSi, gveqneba:
𝑣2𝑥 = 𝑣1𝑥 + 𝑣𝑥
saidanac:
𝑣𝑥 = 𝑣2𝑥 − 𝑣1𝑥
naxazidan Cans, rom 𝑣1𝑥 = 𝑣1 , xolo 𝑣2𝑥 = −𝑣2 . e. i.
𝑣𝑥 = −𝑣2 − 𝑣1 = −(𝑣2 + 𝑣1 )
aq “–“ niSani miuTiTebs, rom II sxeulis siCqare I sxeulis moZraobis
sawinaaRmdegodaa mimarTuli. rac Seexeba sidides:
𝑣 = 𝑣1 + 𝑣2
analogiuri msgelobebiT miviRebT, rom rodesac sxeulebi erTi da igive
mimarTulebiT moZraoben, maSin erTi sxeulis siCqaris moduli meore
sxeulis mimarT tolia
𝑣 = |𝑣1 − 𝑣2 |
dasamaxsovrebeli momentebi
1. sxeulis mdebareoba fardobiTia niSnavs, rom sxeulis mdebareoba sxvadasxvaa
aTvlis sxvadasxva sxeulisa da am sxeulebTan dakavSirebul aTvlis sxvadasxva
sistemis mimarT.
⃗⃗ = ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑉 𝑉1 + ⃗⃗⃗⃗⃗
𝑉2
3. rodesac sxeulebi wrfis gaswvriv erTmaneTis Semxvedri an sawinaaRmdego
mimarTulebiT moZraoben, maSin erTmaneTis mimarT maT gaaCniaT siCqare, romlis
modulic TiToeuli sxeulis siCqareTa modulebis jamis tolia
𝑣 = 𝑣1 + 𝑣2
4. rodesac sxeulebi wrfis gaswvriv erTi da igive mimarTulebiT moZraoben, maSin
erTmaneTis mimarT maT gaaCniaT siCqare, romlis modulic TiToeuli sxeulis
siCqareTa modulebis sxvaobis tolia
𝑣 = |𝑣1 − 𝑣2 |
#6 wrfivi araTanabari moZraoba. myisi siCqare
wrfivi Tanabari moZraoba praqtikaSi iSviaTad gvxvdeba. ufro xSirad
saqme gvaqvs iseT moZraobebTan, rodesac sxeuli moZraobis dros drois tol
SualedebSi sxvadasxva gadaadgilebas asrulebs. aseT moZraobas araTanabari
moZraoba ewodeba.
moZraobas, rodesac sxeuli drois tol SualedebSi sxvadasxva
gadaadgilebebs asrulebs, araTanabari moZraoba ewodeba.
ismis kiTxva: araTanabari moZraobis dros rogor amovxsnaT meqanikis
ZiriTadi amocana, anu rogor vipovoT sxeulis mdebareoba sivrceSi drois
nebismier momentSi?
Tavdapirvelad SevecadoT, Tu es SesaZlebeli aRmoCndeba, araTanabari
moZraoba daviyvanoT Tanabar moZraobaze, radgan Tanabari moZraobis dros
meqanikis ZiriTadi amocana amoxsnili gv aqvs. am mizniT araTanabar moZraobas
axasiaTeben saSualo siCqariT.
Tu 𝑡 drois SualedSi sxeulma Seasrula 𝑆⃗ gadaadgileba, maSin misi
saSualo siCqare
𝑠⃗
𝑣
⃗⃗საშ =
𝑡
wrfivi araTanabari moZraobis saSualo siCqare tolia gadaadgilebis
fardobisa im drois SualedTan, romlis ganmavlobaSic es gadaadgileba
Sesrulda.
Tu cnobilia saSualo siCqare, maSin maSin 𝑡 drois SualedSi Sesrulebuli
gadaadgileba: 𝑆⃗ = 𝑣
⃗⃗საშ ∙ 𝑡
xSirad, rodesac laparakia sxeulis saSualo siCqareze, gulisxmoben mis
ricxviT mniSvnelobas–ganvlili manZilis Sefardebas im drois SualedTan,
romelic saWiroa am manZilis gasavlelad.
rogorc vxedavT, maTematikurad araTanabari moZraoba daviyvaneT Tanabar
moZraobaze, axla dagvrCa gavarkvioT, amoixsna Tu ara meqanikis ZiriTadi
amocana.
ganvixiloT magaliTi:
quTaisidan Tbilisamde manZili 250 km-ia. avtobusi quTaisidan
Tbilisamde Casvlas andomebs 5 saaTi. ipoveT ra drois Semdeg iqneba
avtobusi zestafonSi, romelic quTaisidan 35 km-zea.
Tu Cven mocemul moZraobas warmovidgenT, rogorc Tanabar moZraobas,
250
maSin gveqneba, rom avtobusi mudmivad moZraobs 𝑣საშ = = 50 km/sT siCariT. ეს
5
siCqare avtobusis araTanabari moZraobis saSualo siCqareა quTaisidan
Tbilisamde. igi arafers gveubneba avtobusis moZraobis xasiaTze traeqtoriis
nebismier wertilSi. saSualo siCqare mxolod ambobs: avtobuss, rom evlo
Tanabrad 50 km/sT siCqariT, maSin igi aucileblad Cavidoda TbilisSi 5
35
saaTSi, xolo zestafonSi Cavidoda Tu ara = 0,7 saaTSi, amas ver vityviT,
50
radgan saSualo siCqare gansazRvruli iyo 250 km-iani monakveTisaTvis da ara
35 km-iani monakveTisTvis. sruliad SesaZlebeli iyo, rom 1 saaTi avtobusi
gaCerebuliyo Tundac sadgurze, Semdeg evlo 50 km-ze meti siCqariT da mainc
Casuliyo TbilisSi 5 saaTSi. am dros Cven avtobuss veZebT zestafonSi, xolo
igi kvlav sadgurSi imyofeba. e. i. meqanikis ZiriTadi amocana ver amovxseniT.
e. i. Cven saSualo siCqaris SemotaniT maTematikurad araTanabari
moZraoba ki daviyvaneT Tanabar moZraobaze, magram meqanikis amocana ver
amovxseniT. ismis kiTxva: SesaZlebelia Tu ara sxva romelime gziT
araTanabari moZraoba daviyvanoT Tanabar moZraobaze ise, rom meqanikis
amocana amovxsnaT?
rogorc irkveva amis gakeTeba SeuZlebelia, radgan meqanikuri moZraoba
uwyveti procesia. es niSnavs, rom sxeulis arc siCqares da arc koordinats
naxtomiseburi cvlileba ar SeuZlia. e. i. Tu sxeuli moZraobis dros
wertilidan, romlis koordinatia 𝑥0 , gadavida wertilSi, romlis
koordinatia 𝑥, maSin misi mdebareobis aRmniSvneli wertilebis koordinatebma
unda miiRon 𝑥0 -sa da 𝑥-s Soris moTavsebuli yvela mniSvneloba, xolo Tu
siCqare Seicvala 𝑣0 -dan 𝑣-mde, siCqarem unda miiRos 𝑣0 -sa da 𝑣-s Soris
moTavsebuli yvela mniSvneloba. Cven ki saSualo siCqaris SemotaniT vuSvebT,
rom traeqtoriis yvela wertilSi sxeulis siCqare erTnairia. e. i. sxeulis
siCqares SesaZlebelia gaaCndes erT wertilSi ori mniSvneloba (anu rogorc
ityvian, sxeulis siCqare wertilSi Seicvala naxtomisebura d), rac
dauSvebelia. es niSnavs, rom traeqtoriis yovel wertilSi an drois yovel
momentSi sxeulis siCqares mxolod erTi garkveuli mniSvneloba aqvs
siCqares, romelic sxeuls gaaCnia traeqtoriis mocemul wertilSi, an
drois mocemul momentSi, myisi siCqare ewodeba .
Tu davakvirdebiT moZravi avtomobilis spidometris Cvenebas, SevamCnaevT,
rom igi icvleba. es niSnavs, avtomobili moZraobs araTanabrad. spidometris
isari gviCvenebs myis siCqares drois mocemul momentSi
Tu drois Sualedi, romlis ganmavlobaSic vakvirdebiT sxeulis
moZraobas, imdenad mcirea, rom siCqaris cvlileba SeiZleba ugulebelvyoT,
maSin drois Sualedi SeiZleba CavTvaloT drois momentad, xolo am drois
SualedSi saSualo siCqare ki–myis siCqared.
myisi siCqare veqtoruli sididea. traeqtoriis mocemul wertilSi misi
mimarTuleba emTxveva gadaadgilebis mimarTulebas.
dasamaxsovrebeli momentebi:
1. moZraobas, rodesac sxeuli drois nebismier tol SualedebSi sxvadasxva
gadaadgilebebs asrulebs, araTanabari moZraoba ewodeba.
2. wrfivi araTanabari moZraobis saSualo siCqare tolia gadaadgilebis
fardobisa im drois SualedTan, romlis ganmavlobaSic es gadaadgileba
Sesrulda.
⃗𝒔⃗
⃗𝒗⃗საშ =
𝒕
3. xSirad, rodesac laparakia sxeulis saSualo siCqareze, gulisxmoben mis
ricxviT mniSvnelobas–ganvlili manZilis Sefardebas im drois SualedTan,
romelic saWiroa am manZilis gasavlelad.
𝒔
𝒗საშ =
𝒕
4. saSualo siCqaris SemotaniT maTematikurad araTanabari moZraoba daviyvaneT
Tanabar moZraobaze, magram meqanikis amocana ver amovxseniT
5. siCqares, romelic sxeuls gaaCnia traeqtoriis mocemul wertilSi, an drois
mocemul momentSi, myisi siCqare ewodeba.
6. myisi siCqare veqtoruli sididea. traeqtoriis mocemul wertilSi misi
mimarTuleba emTxveva gadaadgilebis mimarTulebas.
#7 wrfivi TanabradaCqarebuli moZraoba
araTanabari moZraobis dros sxeulis siCqare ganuwyvetliv icvleba
drois erTi momentidan meoremde, traeqtoriis erTi wertilidan meoremde .
aseve icvleba gadaadgilebac. araTanabar moZraobebs Soris umartivesia
wrfivi TanabradaCqarebuli moZraoba.
iseT moZraobas, rodesac sxeulis moZraobis traeqtoria aris wrfe da
sxeulis siCqare drois nebismier tol SualedebSi erTnairad icvleba, wrfivi
TanabradaCqarebuli moZraoba ewodeba.
sxvadasxva aCqarebuli moZraobisas sxeulis siCqare sxvadasxvagvarad
icvleba, zogjer ufro swrafad da zogjer ki-nela. magaliTad, satvirTo
avtomobilis siCqare icvleba ufro nela, vidre msubuqi avtomobilisa. e. i.
aCqarebuli moZraobebi erTmaneTisagan gansxvavdebi an siCqaris Secvlis
siswrafiT
siCqaris cvlilebis siswrafis damaxasiaTebel sidides warmoadgens
aCqareba.
davuSvaT sxeuli moZraobs wrfivad da TanabradaCqarebulad da misi
sawyisi siCqare drois sawyisi momentisaTvis (𝑡 = 0) iyo 𝑣
⃗ 0. daiwyo
TanabradaCqarebuli moZraoba da raRac 𝑡 drois gavlis Semdeg aRmoCnda 𝑣
⃗.
maSin sxeulis aCqareba (romelic aRvniSnoT 𝑎
⃗ -Ti) ase ganisazRvreba:
⃗𝑣
⃗ − ⃗𝑣
⃗0
𝑎
⃗ =
𝑡
TanabradaCqarebulad moZravi sxeulis aCqareba ewodeba mudmiv sidides,
romelic tolia sxeulis siCqaris cvlilebis fardobisa im drois SualedTan,
romlis ganmavlobaSic es cvlileba moxda .
aCqareba veqtoruli sididea. misi mimarTuleba emTxveva siCqaris
cvlilebis mimarTulebas.
roca 𝑡 = 1 erTeuls, maSin 𝑎
⃗ =𝑣
⃗ −𝑣
⃗ 0 . e. i.
aCqareba aris sxeulis siCqaris cvlileba drois erTeulSi
ricxviT mniSvnelobebze gadasasvlelad, unda movaxdinoT veqtorTa
dagegmileba mocemul aTvlis sistemaSi. maSin aCqarebis gamosaTvleli
formula miiRebs saxes:
𝑣𝑥 −𝑣0𝑥
𝑎𝑥 = 𝑡
, anu 𝑣𝑥 = 𝑣0𝑥 + 𝑎𝑥 𝑡
radganac moZraoba aris wrfivi, umjobesia (ufro mosaxerxebelia)
koordinatTa RerZi mivmarToT moZraobis gaswvriv. maSin gadaagdilebis,
siCqareTa da aCqarebis gegmilTa ricxviTi mniSvnelobebi, TviT am veqtorebis
sigrZeebis toli iqnebian (nax.1; nax. 2)
𝑣0 𝑆 𝑎 𝐵 𝑣
𝐴
𝑂
𝑎𝑥 𝑋
𝑣0𝑥 𝑣𝑥
nax 1 𝑆𝑥
𝑣0 𝑆 𝑎 𝐵 𝑣
𝐴
𝑂
𝑎𝑥 𝑋
𝑣0𝑥 𝑣𝑥
nax 2 𝑆𝑥
ganixileba ori SemTxveva:
1) 𝑣
⃗ >𝑣
⃗ 0 (nax.1). es niSnavs, rom sxeulis siCqare izrdeba. maSin 𝑣𝑥 − 𝑣0𝑥 > 0 da
Sesabamisad aCqarebis gegmili dadebiTia (𝑎𝑥 > 0); xolo sididiT 𝑎𝑥 = 𝑎. maSin:
𝑣 = 𝑣0 + 𝑎𝑡
2) 𝑣⃗ < 𝑣⃗0 (nax.1). es niSnavs, rom sxeulis siCqare mcirdeba. maSin 𝑣𝑥 − 𝑣0𝑥 < 0 da
Sesabamisad aCqarebis gegmili uaryofiTia ( 𝑎𝑥 < 0); xolo sididiT 𝑎𝑥 = −𝑎.
maSin:
𝑣 = 𝑣0 − 𝑎𝑡
მ
aCqarebis erTeulad saerTaSoriso sistemaSi miRebulia 1 . es
წმ2
aris iseTi aCqareba, rodesac sxeulis siCqare 1 wamSi 1 m/wm-iT icvleba.
dasamaxsovrebeli momentebi
1. iseT moZraobas, rodesac sxeulis moZraobis traeqtoria aris wrfe da
sxeulis siCqare drois nebismier tol SualedebSi erTnairad icvleba, wrfivi
TanabradaCqarebuli moZraoba ewodeba.
2. TanabradaCqarebulad moZravi sxeulis aCqareba ewodeba mudmiv sidides,
romelic tolia sxeulis siCqaris cvlilebis fardobisa im drois SualedTan,
romlis ganmavlobaSic es cvlileba moxda .
⃗𝒗
⃗⃗ −𝒗
⃗⃗⃗ 𝟎
⃗𝒂
⃗ =
𝒕
𝒗 −𝒗
𝒂𝒙 = 𝒙 𝟎𝒙 , anu 𝒗𝒙 = 𝒗𝟎𝒙 + 𝒂𝒙 𝒕
𝒕
3. aCqareba aris sxeulis siCqaris cvlileba drois erTeulSi .
⃗ > ⃗𝒗𝟎 (sxeulis siCqare izrdeba). maSin 𝒂𝒙 = 𝒂 da
4 . roca𝒗 𝒗 = 𝒗𝟎 + 𝒂𝒕
⃗ < ⃗𝒗𝟎 (sxeulis siCqare mcirdeba). maSin 𝒂𝒙 = −𝒂 da
5. roca𝒗 𝒗 = 𝒗𝟎 − 𝒂𝒕
მ
6. aCqarebis erTeulad saerTaSoriso sistemaSi miRebulia 1 . es aris iseTi
წმ𝟐
aCqareba, rodesac sxeulis siCqare 1 wamSi 1 m/wm-iT icvleba.
#8 siCqarisa da aCqarebis droze damokidebulebis grafikebi
wrfivi TanabaraCqarebuli moZraobis dros
wrfivi TanabaraCqarebuli moZraobis dros sxeulis siCqaris dro-
ze damokidebuleba mocemulia formuliT:
𝑣𝑥 = 𝑣0𝑥 + 𝑎𝑥 𝑡
sadac, 𝑣0𝑥 aris sawyisi siCqaris gegmili da igi mudmiv sidides warmo-
adgens. 𝑎𝑥 -sxeulis aCqarebis gegmilia 𝑂𝑋 sakoordinato RerZze da mi-
si mniSvneloba aseve mudmivi sididea. rac
Seexeba 𝑣 da 𝑡-s isini cvladi sidideebia. 𝑣𝑥
𝑎𝑥 > 0
I
Tu avagebT siCqaris droze damokidebule-
bis grafiks, miviRebT wrfes, romelic ko-
ordinatTa saTavidan daSorebulia 𝑣0𝑥 er- 𝑣0𝑥 𝑎𝑥 < 0
II
TeuliT (nax. 1). zrdadia, roca 𝑎𝑥 > 0 (sxe- 𝑂
nax. 𝑡
ulis siCqare izrdeba (I grafiki)); xolo
klebadia, roca 𝑎𝑥 < 0 (sxeulis siCqare mcirdeba (II grafiki).
Tu dakvirveba daviwyeT im momentidan,
rodesac sxeulma moZraoba daiwyo, maSin 𝑣𝑥
𝑎𝑥 > 0
siCqaris droze damokidebulebis grafiki
aris koordinatTa saTavidan gamomavali
𝑂
wrfe (nax. 2.)
𝑣0𝑥 = 0 𝑡
nax.
𝑣𝑥 = 𝑣0𝑥 + 𝑎𝑥 𝑡
𝑣𝑥 𝐶 𝑎𝑥 > 0
𝑣2𝑥
𝑣1𝑥
𝑣𝑥
𝐴
𝑣0𝑥
𝐵
𝑂 𝑡1 𝑡2 𝑡 𝑡
nax. 2
1
gegmili toli iqneba 𝑂𝐴𝐵𝐶 trapeciis farTobis. trapeciis farTobis
ganmartebidan gamomdinare:
𝑣𝑥 + 𝑣0𝑥
𝑆𝑥 = ∙𝑡
2
sabolood:
𝑎𝑥 𝑡 2
𝑆𝑥 = 𝑣0𝑥 𝑡 +
2
miviRebT:
2
𝑣𝑥 + 𝑣0𝑥 𝑣𝑥 + 𝑣0𝑥 𝑣𝑥 − 𝑣0𝑥 𝑣𝑥2 − 𝑣0𝑥
𝑆𝑥 = ∙𝑡 = ∙ =
2 2 𝑎𝑥 2𝑎𝑥
sabolood:
2
𝑣𝑥2 − 𝑣0𝑥
𝑆𝑥 =
2𝑎𝑥
𝑆𝑥 𝑥
𝑥0
𝑂 𝑡 𝑂 𝑡
nax. 3 nax. 4
2
#10 mrudwiruli moZraoba
moZraobas, romlis traeqtoriac mrudi wiria, mrudwiruli moZraoba
ewodeba.
rogorc cnobilia meqnikis ZiriTad amocanas warmoadgens sxeulis
mdebareobis gansazRvra sivrceSi drois nebismier momentSi, anu unda
SegveZlos drois nebismier momentSi sxeulis gadaadgilebis povna, ris
Semdegac vipoviT koordinatebs. gadaadgileba rom vipovoT, unda vicodeT
sxeulis siCqare. siCqare veqtoruli sididea. igi xasiaTdeba rogorc
mimarTulebiT, aseve ricxviTi mniSvnelobiT. Tavdapirvelad gavarkvioT, Tu ra
mimarTuleba aqvs mrudwiruli moZraobis dros siCqares traeqtoriis nebismier
wertilSi.
davuSvaT sxeuli moZraobs mrud wirze da gvsurs gavarkvioT sxeulis
siCqaris mimarTuleba traeqtoriis 𝐴 wertilSi (nax. 1.) 𝐴 𝑣⃗
traeqtoriaze gamovyoT mcire 𝑀𝐴𝑁 ubani ̆
(𝑀𝐴𝑁 𝑆⃗2 𝑇
𝐾
rkali), romelic Seicavs 𝐴 wertils. cxadia am ubanze 𝑀 𝑆⃗1 𝑁
dasamaxsovrebeli momentebi
1. mrudwiruli traeqtoriis nebismier wertilSi sxeulis moZraobis siCqare
mimarTulia am wertilSi gavlebuli mxebis gaswvriv .
2. mrudwiruli moZraoba aCqarebuli moZraobaa .
3. nebismieri mrudi wiri SegviZlia ganvixiloT, rogorc sxvadasxva radiusiani
wrewiris rkalebze moZraobaTa erToblioba
§11 Tnabari moZraoba wrewirze . wiriTi da KkuTxuri siCqare. brunvis periodi.
brunvis sixSire. kavSiri wiriT siCqaresa da kuTxur siCqares Soris
moZraobas, romlis traeqtoria mrudi wiria, mrudwiruli moZraoba ewodeba.
mrudwiruli moZraobis kerZo saxea sxeulis moZraoba
wrewirze. wrewirze moZraobis ganxilva imiTaa 𝑅1
𝑂1 𝑅2
saintereso, rom nebismieri mrudi wiri SegviZlia
ganvixiloT, rogorc sxvadasxva radiusiani wrewiris 𝑂2
𝑅3
rkalebze moZraobaTa erToblioba, amitom
mrudwiruli moZraobis Sesaswavlad saWiroa
nax. 1
ganvixiloT moZraoba wrfis monakveTebsa da
wrewiris rkalebze nax. 1.
mrudwirulo moZraobis umartivesi saxea sxeulis 𝐵
moZraoba wrewirze mudmivi modulis mqone siCqariT. am
𝑟 𝑙
SemTxvevaSi sxeuli (nivTieri wertili) drois tol
𝜑
SualedebSi tol rkalebs Semowers. aseve sxeulis centrTan
𝑂 𝐴
SemaerTebeli radiusi imave drois tol SualedebSi toli
kuTxiT Semobrundeba. amitom wrewirze moZraoba SeiZleba
davaxasiaToT rogorc drois erTeulSi rkalis gaswvriv
Sesrulebuli gadaadgilebiT (wiriTi siCqariT), aseve drois nax 2
erTeulSi sxeulis centrTan SemaerTebeli radiusis Semobrunebis kuTxiT
(kuTxuri siCqariT) .
davuSvaT sxeuli Tanabrad moZraobs 𝑟 radiusian wrewirze mudmivi
siCqariT. drois sawyis monentSi igi imyofeboda 𝐴 wertilSi. drois raRac 𝑡
Sualedis Semdeg igi gadavida 𝐵 wertilSi (nax. 2). maSin wiriTi siCqare (𝑣)
tolia nivTieri wertilis mier Semowerili rkalis sigrZis ( 𝑙) Sefardebisa im
drois SualedTan (𝑡), romelic saWiroa am rkalis Semosawerad da gamoiTvleba
formuliT:
𝑙
𝑣=
𝑡
wiriTi siCqaris erTeulia 1 m/wm
imave droSi sxeulis centrTan SemaerTebeli radiusi Semobrundeba 𝜑 kuTxiT.
maSin kuTxuri siCqare (𝜔) tolia nivTieri wertilis centrTan SemaerTebeli
radiusis Semobrunebis kuTxis (𝜑) im drois SualedTan (𝑡), romelic saWiroa
am kuTxis Semosawerad da gamoiTvleba formuliT:
φ
ω=
t
am formulaSi kuTxe izomeba radianebSi.
radiani iseTi centraluri kuTxea, romlis Sesabamisi rkali radiusis
tolia.
Si sistemaSi kuTxuri siCqaris erTeulia 1 rad/wm.
1 rad/wm aris iseTi kuTxuri siCqare, rodesac nivTieri wertili 1 wamSi
1 radianis tol kuTxes Semowers.
drois im Sualeds, romlis drosac erTi sruli bruni sruldeba,
brunvis periodi (𝑻) ewodeba.
1 wamSi Sesrulebul brunTa ricxvs brunvis sixSire (𝒏) ewodeba.
brunvis sixSire da brunvis periodi dakavSirebulia formuliT:
1 1
𝑇=𝑛 da 𝑛=𝑇
𝑟 radiusian wrewirze erTi sruli brunis dros nivTieri wertili Semowers
2𝜋 radianis tol kuTxes ( rodesac 𝑡 = 𝑇, maSin 𝜑 = 2𝜋). maSin kuTxuri siCqare:
2π
ω=
T
am dros Semowerili rkalis sigrZe (rac igivea wrewiris sigrZe) tolia 2𝜋𝑟
amitom wiriTi siCqare:
2𝜋𝑟
𝑣= = 2𝜋𝑟𝑛 = 𝜔𝑟
𝑇
wrewirze Tanabrad moZravi wertilis wiriTi siCqare tolia kuTxuri
siCqarisa da wrewiris radiusis namravlisa.
dasamaxsovrebeli momentebi:
1. wrewirze Tanabari moZraobis dros sxeuli (nivTieri wertili) drois tol
SualedebSi tol rkalebs Semowers. aseve sxeulis centrTan SemaerTebeli radiusi
imave drois tol SualedebSi toli kuTxiT Semobrundeba.
2. wiriTi siCqare ( 𝒗) tolia nivTieri wertilis mier Semowerili rkalis sigrZis ( 𝒍)
Sefardebisa im drois SualedTan ( 𝒕), romelic saWiroa am rkalis Semosawerad da
gamoiTvleba formuliT:
𝒍
𝒗=
𝒕
wiriTi siCqaris erTeulia 1 m/wm
3. kuTxuri siCqare ( 𝝎) tolia nivTieri wertilis centrTan SemaerTebeli radiusis
Semobrunebis kuTxis ( 𝝋) im drois SualedTan ( 𝒕), romelic saWiroa am kuTxis
Semosawerad da gamoiTvleba formuliT:
𝛗
𝛚= 𝐭
𝒗 = 𝝎𝒓.
§12 . wrewirze Tanabrad moZravi sxeulis aCqareba. centriskenuli aCqareba
wrfivi Tanabari moZraoba aCqarebiT ar xasiaTdeba, magram Tanabari
moZraoba wrewirze aCqarebuli moZraobaa. es aCqareba gamowveulia ara siCqaris
modulis, aramed siCqaris veqtoris mimarTulebis ganuwyveteli cvlilebiT
(siCqaris veqtori traeqtoriis yovel wertilSi mimarTulia am wertilSi
gavlebuli mxebis gaswvriv, xolo wrewiris yovel wertilSi gaivleba erTaderTi
mxebi. e. i. wrewirze moZraobis dros traeqtoriis yovel wertilSi sxeulis
siCqares mxolod erTi mimarTuleba SeiZleba gaaCndes).
ganvixiloT 𝑅 radiusian wrewirze nivTieri wertilis Tanabari moZraoba da
gavarkvioT aCqarebis mimarTuleba 𝐴 wertilSi.
davuSvaT mcire 𝑡 drois SualedSi nivTieri wertili gadaadgilda 𝐴-dan 𝐵
wertilSi (nax.1). 𝐴 wertilSi sxeulis siCqare
𝐴 𝑣⃗0
iyo 𝑣⃗0 , xolo 𝐵 wertilSi misi siCqare iyos 𝑣⃗. 𝛼 𝐷
aCqareba gamoiTvleba formuliT:
𝑣⃗
⃗𝑣
⃗⃗−𝑣
⃗⃗⃗
0 ∆𝑣⃗
𝑎⃗ = 𝐵
𝑡 𝐿
𝑟
sadac 𝑣⃗ − 𝑣⃗0 = ∆𝑣⃗ siCqaris cvlilebaa, amitom
𝑣⃗
∆𝑣⃗⃗⃗
𝛼
𝑎⃗ =
𝑡
cxadia, aCqarebas iseTive mimarTuleba eqneba,
𝑂
rogoric siCqaris cvlilebis veqtors. Tu drois nax. 1
̌ rkalsa da 𝐴𝐵
𝑡 Sualedi Zalian mcirea, maSin 𝐴𝐵
qordas Soris gansxvaveba SeiZleba ugulebelvyoT.
visargebloT veqtorTa gamoklebis wesiT da avagoT ∆𝑣⃗ veqtori. radgan 𝐵
wertili Zalian axlosaa 𝐴 wertilTan, amitom 𝜑 kuTxe Zalian mcirea (𝜑 → 0),
|𝑣⃗1 | = |𝑣⃗2 | = |𝑣⃗3 | = |𝑣⃗4 | = |𝑣⃗| amitom SeiZleba CavTvaloT, rom ∆𝑣⃗ veqtori marTobia
|𝑎⃗1 | = |𝑎⃗2 | = |𝑎⃗3 | = |𝑎⃗4 | = |𝑎⃗| 𝑣⃗0 veqtorisa. 𝑣⃗0 mimarTulia 𝐴 wertilSi gavlebuli
𝑣⃗4
radiusis gaswvriv wrewiris centrisaken.
𝑎⃗1
cxadia, igive mimarTuleba eqneba aCqarebis
𝑎⃗4 𝑎⃗2
veqtorsac.
wrewirze moZravi nivTieri wertilis aCqareba
𝑎⃗3 𝑣⃗2
nebismier wertilSi mimarTulia radiusis gaswvriv
𝑣⃗3 wrewiris centrisken (nax.2), amitom mas
Nnax. 2 centriskenuli aCqarebasa ewodeba.
1
Aaxla gamovTvaloT centriskenuli aCqarebis moduli.
∆𝑣⃗, 𝑣⃗0 da 𝑣⃗ veqtorebisagan Sedgenili 𝐴𝐷𝐿 samkuTxedi msgavsia 𝐴𝑂𝐵
samkuTxedis. am samkuTxedebis msgavsebidan gamomdinare:
∆𝑣 𝑣
=
𝐴𝐵 𝑟
Tu 𝜑 kuTxe Zalian mcirea, maSin 𝐴𝐵 qorda SegviZlia SevcvaloT rkaliT, amitom
2
̌ = 𝑣 ∙ 𝑡. CasmiT miviRebT: ∆𝑣 = 𝑣, an ∆𝑣 = 𝑣 , saidanac sabolood:
𝐴𝐵 ≈ 𝐴𝐵
𝑣∙𝑡 𝑟 𝑡 𝑟
𝑣2
𝑎= ------(1)
𝑟
Tu wrewirze sxeulis moZraobisas siCqaris moduli mudmivi sididea,
centriskenuli aCqarebis modulic mudmivi sidide iqneba.
Tu gaviTvaliswinebT, rom 𝑣 = 𝜔𝑟, maSin miviRebT, rom:
𝑎 = 𝜔2 𝑟 ----- (2),
an
𝑎 = 𝜔𝑣---- (3)
dasamaxsovrebeli momentebi:
𝑎 = 𝜔2 𝑟 ------ (2)
𝑎 = 𝜔𝑣 --------(3)
2
№ 13 niutonis pirveli kanoni
⃗⃗⃗
𝐹1 + ⃗⃗⃗
𝐹2 + ⃗⃗⃗
𝐹3 +∙∙∙ ⃗⃗⃗
𝐹𝑛 = 0
1
№ 14 masa.
1
𝑎ეტ
𝑚სხ = 𝑚ეტ
𝑎სხ
radgan masis etalonis masaa 𝑚ეტ = 1 kg, amitom
𝑎ეტ 𝑎ეტ
𝑚სხ = ∙ 𝑚ეტ = ∙1
𝑎სხ 𝑎სხ
sxeulis masa gviCvenebs, Tu ramdenjer metia masTan urTierTqmedebaSi myofi
masis etalonis aCqareba mis sakuTar aCqarebaze.
praqtikulad, sxeulis masis gazomva urTierTqmedebiT yovelTvis
SeuZlebelia (magaliTad bazarSi raime sxeulis masis gasazomad masis etalons
(kg-ian sawons da sayid produqts erTmaneTTan ver vaurTierTqmedebT da ver
daviwyebT maT mier miRebuli aCqarebebis gazomvas), amitom am SemTxvevaSi
gamoviyenebT awonvis xerxs. sasworis erT mxares movaTavsebT asawon sxeuls,
xolo meore mxares masis etalonebis Sesabamis sawonebs. rodesac saswori
gawonaswordeba, maSin asawoni sxeulis masa tolia sawonebis masis.
masas axasiaTebs Semdegi ZiriTadi Tvisebebi:
1) masebs axasiaTebT mizidvis unari
2) masebs axasiaTebT Sekrebadobis unari
dasamaxsovrebeli momentebi
2
simkvrive
dasamaxsovrebeli momentebi
1) nivTierebis masis Sefardeba sakuTar moculobasTan mocemuli nivTierebisaTvis
mudmivi sididea da mas nivTierebis simkvrives uwodeben. aRiniSneba 𝜌 (ro) asoTi
𝒎
𝝆=
𝑽
2) nivTierebis simkvrive erTeulovani moculobis nivTierebis masis tolia.
კგ
3) saerTaSoriso sistemis mixedviT simkvrivis erTeulia
მ𝟑
4) simkvrivis mixedviT, nivTierebis masa gamoiTvleba formuliT:
𝒎 = 𝝆𝑽
3
#15. Zala. niutonis II kanoni
1
tolqmedi Zala fiqtiuri (sinamdvileSi ararsebuli) Zalaa. igi sxeulze
moqmedi Zalebis veqtoruli Sekrebis Sedegad miiReba da igi gvexmareba meqanikis
mravali amocana warmatebiT gadaiWras (kerZod mravali Zalis moqmedebas erTi
tolqmediT vcvliT).
yovelive amis gaTvaliswinebiT niutonis II kanoni miiRebs saxes:
dasamaxsovrebeli momentebi
1. sxeulze moqmedi Zala masisa da am sxeulis aCqarebis namravlis tolia
𝐹⃗ = 𝑚𝑎⃗
am kanons niutonis II kanoni ewodeba
2. Zala veqtoruli sididea, misi mimarTuleba emTxveva aCqarebis mimarTulebas
3. Zalis erTeulad iseTi Zalaa miRebuli, romelic erTeulis tol masas erTeulis
tol aCqarebas aniWebs
4. 1 niutoni aris iseTi Zala, romelic 1 kilogrami masis sxeuls 1 m/wm2 aCqarebas
aniWebs.
5. sxeulze moqmedi yvela Zalebis tolqmedi masisa da aCqarebis namravlis
tolia
𝐹⃗ = 𝐹⃗1 + 𝐹⃗2 + 𝐹⃗3 +∙∙∙ +𝐹⃗𝑛 = 𝑚𝑎⃗
2
#16 niutonis III kanoni
nebismier SemTxvevaSi, rodesac erTi sxeuli moqmedebs meoreze, meorec
moqmedebs pirvelze, e. i. nebismieri qmedeba iwvevs ukuqmedebas.
amave dros sxeulTa urTierTqmedebisas maTi aCqarebebis modulebis Sefardeba
masebis Sefardebebis ukuproporciulia
𝑚1 𝑎2
=
𝑚2 𝑎1
amave dros es Sefardeba ar aris damokidebuli urTierTqmedebis xasiaTze.
Sefardebidan gvaqvs:
𝑚1 𝑎1 = 𝑚2 𝑎2
niutonis II kanonis Tanaxmad sxeulis masis namravli am sxeulis aCqarebaze
aris am sxeulze moqmedi Zala. e. i.
𝐹1 = 𝐹2
Tu sxeulTa urTierTqmedebas aqvs adgili, maSin sxeulze modebuli Zalebi
erTi wrfis gaswvriv, erTmaneTis sapirispirod arian mimarTulni, amitom:
𝐹⃗1 = −𝐹⃗2
miviReT niutonis III kanoni:
ori sxeuli urTierTqmedebs moduliT toli da erTnairi bunebis
ZalebiT, romlebic mimarTulia urTierTsapirispirod erTi wrfis gaswvriv
marTalia es Zalebi sididiT toli Zalebia da mimarTulebiT sawinaaRmdego,
magram isini erTmaneTs ver awonasworeben, radgan sxvadasxva sxeulzea modebuli.
niutonis III kanoni mokled asec SegviZlia CamovayaliboT:
nebismieri qmedeba iwvevs ukuqmedebas.
dasamaxsovrebeli momentebi:
𝐹⃗1 = −𝐹⃗2
modebulni.
№ 17. msoflio mizidulobis kanoni. gravitaciuli mudmiva
masebis ZiriTadi Tvisebaa mizidvis unari. e. i. yoveli sxeuli miizidavs sxva
sxeuls, magram niutonis III kanonis Tanaxmad, Tu erTi sxeuli miizidavs meore sxeuls,
maSin meore sxeulic miizidavs pirvels sidididiT toli da mimarTulebiT
sawinaaRmdego ZaliT. amitom ityvian, rom samyaroSi yvela sxeuli urTierTmiizideba
ZaliT. am Zalas msoflio mizidulobis Zala an gravitaciuli Zala ewodeba.
niutonma aRmoaCina kanoni, romelic msoflio mizidulobis kanoniTaa cnobili:
nebismieri ori sxeuli miizideba ZaliT, romlis moduli pirdapirproporciulia
maTi masebis namravlis da ukuproporciulia maT Soris manZilis kvadratisa.
𝑚1 𝑚2
𝐹=𝐺
𝑟2
sadac 𝑚1 da 𝑚2 sxeulTa masebia, 𝑟 -maT Soris manZili, xolo 𝐺 proporciulobis
koeficienti, romelsac msoflio mizidulobis mudmivas, an gravitaciul mudmivas
uwodeben. igi erTnairia bunebaSi arsebuli nebismieri sxeulisaTvis.
sxeulTa gravitaciuli urTierTqmedeba xorcieldeba am sxeulebis irgvliv
arsebuli materialuri garemos-gravitaciuli velis saSualebiT. es veli dakavSirebulia
masasTan. misTvis damaxasiaTebelia mxolod mizidvis unari. amgvarad, masa gansazRvravs
materiis rogorc inerciul, ise gravitaciul Tvisebebs.
msoflio mizidulobis kanoni marTebulia im SemTxvevisTvis, rodesac sxeulebi
SeiZleba CaiTvalos nivTier wertilebad. mizidulobis Zala mimarTulia am wertilebis
SemaerTebeli wrfis gaswvriv.
niutonma aCvena, rom sferos formis sxeulebi iseve urTierTqmedeben, rogorc am
sferos centrSi moTavsebuli imave masis nivTieri wertilebi.
davadginoT gravitaciuli mudmivas fizikuri Sinaarsi:
Tu davuSvebT, rom 𝑚1 = 𝑚2 = 1kg da 𝑟 = 1m, masin gravitaciuli mudmiva 𝐺 = 𝐹.
gravitaciuli mudmiva ricxobrivad im Zalis tolia, romliTac miizideba 1 m-iT
daSorebuli TiTo kilogrami masis ori sxeuli.
ricxobrivad: 𝐺 = 6,67 ∙ 10−11 n∙m2/kg2
es niSnavs, rom 1 metriT daSorebuli TiTo kilogrami masis ori sxeuli
−11
urTierTmiizideba 6,67 ∙ 10 niutoni ZaliT. es Zala Zalian mcirea. amitom ver vamCnevT
mcire masis sxeulTa urTierTmizidvas.
dasamaxsovrebeli momentebi
1. nebismieri ori sxeuli miizideba ZaliT, romlis moduli pirdapirproporciulia
maTi masebis namravlis da ukuproporciulia maT Soris manZilis kvadratisa.
𝑚1 𝑚2
𝐹=𝐺
𝑟2
2. gravitaciuli mudmiva ricxobrivad im Zalis tolia, romliTac miizideba 1 m-iT
daSorebuli TiTo kilogrami masis ori sxeuli.
ricxobrivad: 𝐺 = 6,67 ∙ 10−11 n∙m2/kg2
3. sferos formis sxeulebi iseve urTierTqmedeben, rogorc am sferos centrSi
moTavsebuli imave masis nivTieri wertilebi.
4. masisTvis damaxasiaTebelia mxolod mizidvis unari. amgvarad, masa gansazRvravs
materiis rogorc inerciul, ise gravitaciul Tvisebebs.
#18. simZimis Zala. sxeulTa Tavisufali vardna. Tavisufali vardnis aCqareba
1
simZimis Zala mimarTulia dedamiwis centrisken. Tu sxeulze mxolod
simZimis Zala moqmedebs, maSin igi Tavisuflad vardeba.
Tavisuflad vardna ewodeba sxeulTa moZraobas simZimis Zalis moqmedebiT
vakuumSi.
Tavisuflad vardna TanabradaCqarebuli moZraobaa, amitom am moZraobisas
koordinatis, gadaadgilebis da siCqaris gamoTvla warmoebs TanabradaCqarebuli
moZraobis formulebiT im gansxvavebiT, rom 𝑎⃗ Seicvleba ⃗g⃗-Ti.
⃗𝑣
⃗⃗−𝑣
⃗⃗⃗0 𝑣𝑥 −𝑣0𝑥
⃗g⃗ = 𝑡
; g𝑥 = 𝑡
, anu 𝑣𝑥 = 𝑣0𝑥 + g 𝑥 𝑡,
𝑣𝑥 +𝑣0𝑥 g𝑥 𝑡 2 2
𝑣𝑥2 −𝑣0𝑥
𝑆𝑥 = ∙ 𝑡; 𝑆𝑥 = 𝑣0𝑥 𝑡 + ; 𝑆𝑥 =
2 2 2g𝑥
dasamaxsovrebeli momentebi
1. msoflio mizidulobis Zalis erT-erTi gamovlenaa simZimis Zala
2. Zalas, romliTac dedamiwa izidavs sxeuls simZimis Zala ewodeba
3. dedamiwis zedapirze moqmedi simZimis Zala:
𝑀𝑚 𝑀
𝐹 = 𝑚g; g ≈ 9, 8 m/wm2 anu 𝐹=𝐺 sadac g=𝐺 ≈ 9, 8 m/wm2
𝑅2 𝑅2
4. sferos formis sxeulebi iseve urTierTqmedeben, rogorc am sferos centrSi
moTavsebuli imave masis nivTieri wertilebi.
5. Tu sxeuli dedamiwis zedapiridan aweulia raRac H simaRleze. maSin am sxeulze moqmedi
simZimis Zala gamoiTvleba formuliT:
𝑀𝑚
𝐹=𝐺
(𝑅 + 𝐻)2
xolo simZimis ZaliT gamowveuli aCqareba:
𝑀
g=𝐺
(𝑅 + 𝐻)2
6. simZimis Zala mimarTulia dedamiwis centrisken.
7. Tu sxeulze mxolod simZimis Zala moqmedebs, maSin igi Tavisuflad vardeba.
8. Tavisuflad vardna ewodeba sxeulTa moZraobas simZimis Zalis moqmedebiT.
9. Tavisuflad vardna TanabradaCqarebuli moZraobaa, amitom am moZraobisas koordinatis,
gadaadgilebis da siCqaris gamoTvla warmoebs TanabradaCqarebuli moZraobis
formulebiT im gansxvavebiT, rom ⃗⃗ Seicvleba 𝐠
𝒂 ⃗⃗-Ti.
⃗𝑣
⃗⃗−𝑣
⃗⃗⃗0 𝑣𝑥 −𝑣0𝑥
⃗g⃗ =
𝑡
; g𝑥 =
𝑡
, anu 𝑣𝑥 = 𝑣0𝑥 + g 𝑥 𝑡,
𝑣𝑥 +𝑣0𝑥 g𝑥 𝑡 2 2
𝑣𝑥2 −𝑣0𝑥
𝑆𝑥 = ∙ 𝑡; 𝑆𝑥 = 𝑣0𝑥 𝑡 + ; 𝑆𝑥 =
2 2 2g𝑥
2
#19 drekadobis Zala. sixiste. hukis kanoni
𝟏. miuxedavad imisa, rom garegnulad sxeulebi gveCveneba rogorc
erTiani, mTliani sxeuli, igi wyvetili agebulebisaa da Sedgeba
atomebisa da molekulebisagan, romlebic erTmaneTTan urTierTqmedeben.
es urTierTqmedeba ganapirobebs sxeulTa Tvisebebs.
1
𝟏𝟏. sxeulTa gaWimvasa da SekumSvaze Catarebulma mravalma cdam aCvena,
rom:
deformirebul sxeulSi aRZruli drekadobis Zala
proporciulia deformaciis sididisa da mimarTulia
deformirebuli sxeulis nawilakebis gadaadgilebis sawinaaRmdegod
es damokidebuleba gamosaxavs Hhukis kanons
sawyisi sigrZe
wanacvlebis sidide
𝑥
𝐹⃗დრ
wanacvlebis mimarTuleba
𝑥
𝐹⃗დრ
wanacvlebis mimarTuleba
0 𝑥
formuliT:
𝑭დრ = −𝒌𝒙
𝒙
ნ
(SemoklebiT 𝟏 ) sixiste damokidebulia geometriul zomebze.
მ
kerZod erTgvarovani Reroebis SemTxvevaSi sixiste proporciulia
Reros ganivkveTis farTobis da ukuproporciulia Reros sawyisi
sigrZis
2
𝟏𝟒. sayrdenSi aRZrul drekadobis Zalas xSirad sayrdenis reaqciis
Zalas uwodeben. igi mimarTulia urTierTqmedi sxeulebis Sexebis
zedapiris marTobulad.
⃗⃗
𝑁 ⃗⃗ reaqciis Zala (igive 𝐹⃗დრ drekadobis Zala)
𝑁
modebulia 𝐴 wertilSi, anu sxeulisa da
sayrdenis Sexebis zedapirze, xolo 𝑚𝑔⃗ simZimis
𝐾 Zala modebulia 𝐾 wertilSi (masaTa centrSi)
𝑚𝑔⃗
⃗⃗
𝑁 ⃗⃗ reaqciis Zala (igive 𝐹⃗დრ drekadobis Zala;
𝑁
igive daWimulobis Zala modebulia 𝐴 wertilSi,
anu sxeulis dakidebis wertilSi, xolo 𝑚𝑔⃗ simZimis
𝐴 Zala modebulia 𝐾 wertilSi (masaTa centrSi)
𝑚𝑔⃗
3
§ 20. xaxunis Zala. uZraobis xaxuni
1. gravitaciuli da drekadobis Zalebis garda meqanikaSi ganixileba xaxunis
Zala.
2. Zalas, romelic aRiZvreba sxeulTa uSualo Sexebis Sedegad da mimarTulia
urTierTSemxebi sxeulebis zedapirebis gaswvriv moZraobis sapirispirod,
xaxunis Zala ewodeba.
3. xaxunis Zala eleqtromagnituri bunebis Zalaa.
4. ganasxvaveben sami tipis xaxuns: uZraobis, srialis da gorvis.
5. xaxuni vlindeba mxolod im SemTxvevaSi, rodesac vcdilobT adgilidan
davZraT sxeuli.
Hhorizontalur zedapirze movaTavsoT
⃗⃗
𝑁
Zeli, romlis erT boloze mivamagroT
dinamometri (es dinamometri gazomavs im 𝐹⃗
𝐹⃗ xax 𝑂
Zalas, romliTac vmoqmedebT sxeulze.
𝐾
mcire Zalis moqmedebisas Zeli rCeba
uZravi. Cvens SemTxvevaSi Zelakze 𝑚𝑔⃗
moqmedi 𝑚𝑔⃗ simZimis Zala (romelic modebulia 𝑂 wertilSi)
⃗⃗ ZaliT (modebulia 𝐾 wertilSi).
gawonasworebulia sayrdenis reaqciis 𝑁
𝑭xax= 𝝁𝑵
srialis xaxunis Zala damokidebuli ar aris moxaxune sxeulebis Sexebis
farTobze.
srialis xaxunis Zala mimarTulia Semxebi sxeulebis fardobiTi
siCqaris mimarTulebis sapirispirod. siCqaris mimarTulebis cvlilebisas
icvleba xaxunis Zalis mimarTulebac.
xaxunis Zala iwvevs sxeulis fardobiTi siCqaris Semcirebas.
𝜇 xaxunis koeficientia. igi axasiaTebs orive moxaxune sxeuls. misi
mniSvneloba damokidebulia im masalaze, romlisganac damzadebulia moxaxune
sxeulebi, zedapiris damuSavebis xarisxze, zedapiris SezeTvaze.
zedapirze sxeulis gorvisas aRiZvreba gorvis xaxunis Zala.
Tanabar pirobebSi gorvis xaxunis Zala naklebia srialis xaxunis
Zalaze.
marTalia xaxunis Zala iwvevs sxeulis fardobiTi siCqaris Semcirebas,
magram zogjer igi moZraobis gamomwvevi mizezicaa. xaxunis Zala rom ar
arsebuliyo fexsacmelis lanCsa da niadags Soris, SeuZlebeli iqneboda
siaruli.
uZraobis, srialisa da gorvis xaxuns adgili aqvs myari sxeulebis
Sexebisas, amitom maT mSral xaxunsac uwodeben.
dasamaxsovrebeli momentebi:
1. Zalas, romelic aRiZvreba sxeulTa uSualo Sexebis Sedegad da mimarTulia
urTierTSemxebi sxeulebis zedapirebis gaswvriv moZraobis sapirispirod,
xaxunis Zala ewodeba.
𝟐. xaxunis Zala eleqtromagnituri bunebis Zalaa.
𝟑. ganasxvaveben sami tipis xaxuns: uZraobis, srialis da gorvis.
𝟒. xaxuni vlindeba mxolod im SemTxvevaSi, rodesac vcdilobT adgilidan
davZraT sxeuli.
𝟓. uZraobis xaxunis Zala sididiT im Zalis tolia, romelic mocemuli
sxeulis amoZravebas iwvevs.
𝟔. srialis xaxunis Zala daaxloebiT tolia uZraobis xaxunis Zalis
maqsimaluri mniSvnelobis.
𝟕. srialis xaxunis Zalis moduli proporciulia sayrdenis reaqciis
Zalis modulisa
𝑭xax= 𝝁𝑵
𝟖. srialis xaxunis Zala damokidebuli ar aris moxaxune sxeulebis
Sexebis farTobze.
𝟗. srialis xaxunis Zala mimarTulia Semxebi sxeulebis fardobiTi
siCqaris mimarTulebis sapirispirod. siCqaris mimarTulebis cvlilebisas
icvleba xaxunis Zalis mimarTulebac.
𝟏𝟎. xaxunis Zala iwvevs sxeulis fardobiTi siCqaris Semcirebas.
𝟏𝟏. 𝝁 xaxunis koeficientia. igi axasiaTebs orive moxaxune sxeuls. misi
mniSvneloba damokidebulia im masalaze, romlisganac damzadebulia
moxaxune sxeulebi, zedapiris damuSavebis xarisxze, zedapiris SezeTvaze.
№ 21. sxeulis impulsi.
niutonis kanonebis gamoyenebiT SesaZlebelia gadavwyvitoT praqtikulad
bevri amocana, magram xSirad ver xerxdeba sxeulze moqmedi Zalebis gansazRvra.
magaliTad, sxeulTa Sejaxebisas, umravles SemTxvevaSi, deformacia rTuli
saxisaa. am dros Zneldeba da zogjer SeuZlebelicaa aRZruli drekadobis Zalis
gamoTvla, amitom unda veZeboT sxva gza. e. i. sxeulze moqmedi Zalis
gamoTvlisaTvis unda gamoviyenoT iseTi sidideebi, romelTa gamoTvla (gazomva)
rTul amocanas ar warmoadgens.
simartivisaTvis ganvixiloT sxeulis TanabradaCqarebuli moZraoba mudmivi
Zalis gavleniT.
davuSvaT sxeuli asrulebs gadataniT moZraobas da moZraobs
TanabradaCqarebulad. maSin niutonis II kanonis Tanaxmad sxeulze modebul
ZalTa tolqmedi
𝐹⃗ = 𝑚𝑎⃗
⃗⃗−𝑣
𝑣 ⃗⃗0 𝑚𝑣
⃗⃗−𝑚𝑣
⃗⃗0
gaviTvaliswinoT, rom 𝑎⃗ = , maSin 𝐹⃗ = 𝑚𝑎⃗ = 𝑚 = . e. i. sabolood
𝑡 𝑡
𝑚𝑣
⃗⃗−𝑚𝑣
⃗⃗0
𝐹⃗ = --------- (1) an 𝐹⃗ 𝑡 = 𝑚𝑣⃗ − 𝑚𝑣⃗0 ------------- (2)
𝑡
Tu davakvirdebiT (1) formulas SevamCnevT, rom sxeulze moqmedi Zala
gamovsaxeT iseTi sididis sxvaobis saxiT, romelSic Semavali sidideebis (masa (𝑚)
da siCqare (𝑣) ) gazomva SedarebiT iolia. amave dros fiqsirdeba sxeulis ori
mdgomareoba (sawyisi mdgomareoba (maSin, roca siCqarea 𝑣⃗0 ) da saboloo
mdgomareoba (maSin roca siCqarea 𝑣⃗ ) da aRar aris saWiro mTeli moZraobis
ganxilva.
sxeulis masis namravls am sxeulis siCqareze, sxeulis impulsi an
moZraobis raodenoba ewodeba.
⃗⃗
formuliT: 𝒎𝒗
sxeulis impulsi veqtoruli sididea. mas yovelTvis sxeulis siCqaris
mimarTuleba gaaCnia.
კგ∙მ
SI sistemaSi sxeulis impulsis sazomi erTeulia 𝟏 . es aris 1 m/wm
წმ
siCqariT moZravi sxeulis impulsi.
yovelive zemoTTqmulidan gamomdinare, niutonis II kanoni ase SegviZlia
CamovayaliboT:
sxeulze moqmedi Zala am sxeulis impulsis cvlilebis tolia
1
Zalis namravls misi moqmedebis droze Zalis impulsi ewodeba.
amrigad, niutonis II kanoni asec SeiZleba CamovayaliboT:
sxeulze moqmedi Zalis impulsi am sxeulis impulsis cvlilebis tolia.
dasamaxsovrebeli momentebi:
⃗⃗
formuliT: 𝒎𝒗
2
№ 𝟐𝟐. impulsis mudmivobis kanoni
𝐴 = 𝐹2 ∙ 𝑆
Tu gaviTvaliswinebT, rom 𝐹2 = 𝐹 cos 𝛼, miviRebT, rom
𝑨 = 𝑭 ∙ 𝑺 ∙ 𝐜𝐨𝐬 𝜶
Zalis muSaoba tolia Zalisa da gadaadgilebis modulebisa da maT
Soris kuTxis kosinusis namravlis.
muSaoba skalaruli sididea
muSaobis erTeulia jouli (j)
1 jouli = 1 niutoni ∙ 1 metri (1 j =1 n ∙ 1 m )
Tu sxeulze ramdenime Zala moqmedebs, maSin sruli muSaoba (yvela Zalis
muSaoba) tolia am Zalebis tolqmedis muSaobisa.
gadaadgileba fardobiTi sididea, amitom muSaobis sidide damokidebulia
AaTvlis sistemaze.
1
simZlavre
xSirad saWiroa vicodeT ara marto muSaoba, aramed is droc, romlis
ganmavlobaSic es muSaoba Sesrulda. amitom muSaobasTan erTad ganixilaven
misi Sesrulebis siswrafes- simZlavres
simZlavre ewodeba muSaobis Sefardebas im drosTan, romlis
ganmavlobaSic es muSaoba Sesrulda.
𝐴
𝑁=
𝑡
Tu davuSvebT, rom 𝑡 = 1 erTeuls, maSin 𝑁 = 𝐴 e. i.
simZlavre erTeul droSi Sesrulebuli muSaobis tolia.
simZlavre teqnikuri danadgarebis (Zravebi, Carxebi da a. S.) erT-erTi
ZiriTadi maxasiaTebeli sididea.
simZlavre skalaruli sididea. misi erTeuli saerTaSoriso (𝑆𝐼 ) sistemaSi
aris 𝟏 vati ( SemoklebiT vt )
1 ჯოული
1 ვატი =
1 წამი
1 vati aris iseTi simZlavre, rodesac erT wamSi erTi jouli muSaoba
sruldeba
teqnikaSi gamoiyeneba ufro didi erTeulebi: kilovati (kvt) da megavati
(mgvt).
1 kvt = 1000 = 103 vt; 1 mgvt = 1 000 000 = 106 vt.
avtomobilebi, gemebi, TviTmfrinavebi da sxva saxis transporti xSirad
moZraobs mudmivi siCqariT, es imas niSnavs, rom maTi Zravebis mier
gamomuSavebuli wevis Zala gawonwsworebulia garemos winaaRmdegobisa da
xaxunis ZalebiT. am dros Zaluri agregatis (Zrava) mier gamomuSavebuli
wevis Zala asrulebs muSaobas: 𝐴 = 𝐹𝑆 . radgan moZraoba Tanabaria, amitom
am dros Zaluri danadgaris (igivea, rac Zrava, rac agregati) mier
𝐴 𝐹𝑆
ganviTarebuli simZlavre: 𝑁 = 𝑡 = 𝑡 = 𝐹𝑣
𝑁 𝑁
am formulidan: 𝑣=𝐹 an 𝐹=𝑣
nebismieri Zrava gaTvlilia Tavis maqsimalur simZlavreze. amitom Tu
undaT rom gazardon wevis Zala, maSin unda Seamciron siCqare. swored
amitomaa, rom aRmarTSi moZraobisas avtomobilis mZRolebi gadacemaTa
kolofis saSualebiT gadadian dabal siCqareze.
rogorc formulidan Cans, dabali siCqareebiT moZraobisas,
winaaRmdegobis Zala proporciulia. maRali siCqareebiT moZraobisas
2
winaaRmdegobis Zalis moduli sxeulis fardobiTi siCqaris kvadratis
simZlavre: 𝑁 = 𝛽𝑣3 .
dasamaxsovrebeli momentebi:
1. Tu sxeulze modebuli Zala iwvevs am sxeulis gadaadgilebas, amboben,
rom Zala asrulebs muSaobas.
2. Zalis mier Sesrulebuli muSaoba gamoiTvleba Zalisa da am Zalis
moqmedebis wrfis gaswvriv sxeulis mier Sesrulebuli gadaadgilebis
namravliT.
3
𝟖. simZlavre skalaruli sididea. misi erTeuli saerTaSoriso ( 𝑆𝐼 ) sistemaSi
aris 𝟏 vati ( SemoklebiT vt )
1 ჯოული
1 ვატი =
1 წამი
1 vati aris iseTi simZlavre, rodesac erT wamSi erTi jouli muSaoba
sruldeba
4
# 24. energia. kinetikuri da potenciuri energia. sruli
meqanikuri energia. energiis Senaxvis kanoni
1
11. simZimisZalis mier Sesrulebuli muSaoba tolia potenciuri energiis
cvlilebisa Sebrunebuli niSniT.
2
𝑵 𝟐𝟓. Zalis momenti. momentebis wesi. uZravi brunvis RerZis mqone sxeulis
wonasworobis piroba
ganvixiloT sxeuli, romelsac SeuZlia brunva uZravi 𝑂
RerZis garSemo da romelic wonasorobaSia (nax.1).
𝑅⃗⃗
mocemul sxeulze moqmedebs simZimis 𝐴 centrSi modebuli
simZimis 𝑚𝑔⃗ Zala, romelic mimarTulia vertikalurad qvemoT 𝑂
(dedamiwis centrisken). es Zala gamoiwvevs brunvis RerZis 𝐴
deformacias. deformirebul brunvis RerZSi aRiZvreba
drekadobis 𝑅⃗⃗ Zala (reaqciis Zala). es ori Zala awonasworebs 𝑚𝑔⃗
erTmaneTs da niutonis I kanonis Tanaxmad nax. 1
sxeuli iqneba uZrav mdgomareobaSi.
𝑅⃗⃗ aqve SevniSnoT, rom simZimis 𝑚𝑔⃗ Zala, reaqciis 𝑅⃗⃗ Zala, brunvis
𝑂 RerZi da simZimis centri, erT wrfeze mdebareoben.
igive Sedegs miviRebdiT, Tu sxeulze damatebiT movdebdiT
𝐴
𝐹⃗1 Zalebs, romelTa moqmedebis wrfe gadis brunvis 𝑂 RerZze (nax. 2).
axla ganvixiloT aseTi SemTxveva:
𝑚𝑔⃗
imave sxeulis sxvadasxva wertilSi
𝐹⃗2 nax. 2 movdoT ⃗⃗⃗⃗
𝐹1 da 𝐹⃗⃗⃗⃗2 Zalebi ise, rom maTi 𝑂
moqmedebis wrfeebi ar gadiodes brunvis (𝐵)
𝐹⃗1
RerZze (centrze) (nax. 3). radgan 𝑚𝑔⃗ da 𝑅⃗⃗ 𝐹⃗2
Zala erTmaneTs awonasworebs da maTi moqmedebis wrfeebi
gadis brunvis RerZze, amitom, naxazi rom ar gadavtvirToT,
isini naxazze ar aRvniSnoT. 𝐹⃗ 𝐹⃗1
Tu ⃗⃗⃗⃗
𝐹1 da ⃗⃗⃗⃗
𝐹2 Zalebis tolqmedi 𝐹⃗ Zalis moqmedebis wrfe
𝐵
gadis brunvis centrze (RerZze), maSin sxeuli iqneba 𝐹⃗2
wonasworobaSi.
nax. 3
Tu vimoqmedebdiT mxolod ⃗⃗⃗⃗ 𝐹1 ZaliT, maSin sxeuli
Semobrundeboda saaTis isris moZraobis mimarTulebiT. Tu vimoqmedebdiT mxolod
⃗⃗⃗⃗
𝐹2 ZaliT, maSin sxeuli Semobrundeba saaTis isris sawinaaRmdego mimarTulebiT.
daskvna: Tu damagrebuli (uZravi) brunvis RerZis mqone sxeulze modebulia
iseTi Zala, romelis moqmedebis wrfe ar gadis brunvis RerZze, maSin aseTi Zala
iwvevs sxeulis Semobrunebas brunvis RerZis (centris) mimarT.
davadginoT is piroba, rodesac uZravi brunvis RerZis mqone sxeulze
modebulia iseTi Zalebi, romelTa moqmedebis wrfeebi ar
gadis brunvis RerZze, magram sxeulebi rCebian
wonasworobaSi.
𝑂
𝐵 ganvixiloT sxeuli, romelsac SeuZlia brunva uZravi 𝑂
𝐴 RerZis garSemo (nax. 4).
𝐹⃗1
ganmarteba 𝟏.: brunvis centridan Zalis moqmedebis wrfemde
𝐹⃗2
daSvebul marTobs am Zalis mxari ewodeba.
nax. 4 naxaz 4-ze ⃗⃗⃗⃗
𝐹1 Zalis mxaria 𝑑1 , xolo ⃗⃗⃗⃗
𝐹2 Zalis mxaria 𝑑2 .
Zalis mabrunebel moqmedebas axasiaTeben sididiT,
romelsac Zalis mabrunebeli momenti ewodeba.
1
ganmarteba 𝟐.: Zalis mabrunebeli momenti ewodeba Zalis namravls am Zalis mxarze.
formuliT:
𝑴=𝑭∙𝒅
Zalis mabrunebeli momentis erTeulia 1 niutoni ∙ 1 metri (n∙m)
ganmarteba 𝟑.: damagrebuli (uZravi) brunvis RerZis mqone sxeulis
wonasworobisaTvis sakmarisia am sxeulze moqmedi Zalebis mabrunebel momentTa
algebruli jami 0-is toli iyos.
𝑀1 + 𝑀2 + 𝑀3 + ⋯ + 𝑀𝑛 = 0
SeniSvna: 𝟏. mabrunebeli momenti SeiZleba iyos rogorc
dadebiTi, aseve – uaryofiTi.
mabrunebeli momenti dadebiTia, Tu Zala sxeuls
abrunebs im mimarTulebiT, romelic Cven avirCieT winaswar. 𝑂
𝐵
mabrunebeli momenti uaryofiTia, Tu Zala sxeuls 𝐴
abrunebs im mimarTulebis, sawinaaRmdegod, romelic Cven 𝐹⃗1
avirCieT winaswar. 𝐹⃗2
SeniSvna: 𝟐. brunvis mimarTulebis arCeva Cvenzea
damokidebuli. +
nax. 5
magaliTad: nax. 5-ze gamosaxuli 𝐹⃗1 Zalis mabrunebeli
momentia 𝑀1 = +𝐹1 ∙ 𝑑1 , xolo 𝐹⃗1 Zalis mabrunebeli momentia 𝑀2 = −𝐹2 ∙ 𝑑2 da gveqneba:
𝑀1 + 𝑀2 = 0 anu 𝐹1 ∙ 𝑑1 − 𝐹2 ∙ 𝑑2 = 0
miTiTeba: mabrunebeli momentebis gamoyenebiT amocanebis amoxsnis dros,
sasurvelia visargebloT Semdegi TanmimdevrobiT:
1) SevadginoT ganmartebiTi naxazi, romelzec aRniSnuli iqneba maqsimaluri
informacia (brunvis centri, moqmedi Zalebi, mxari da a. S.)
2) avirCioT brunvis mimarTuleba (brunvis mimarTulebis arCeva Cvenzea
damokidebuli.
3) davweroT momentebis wesi mocemuli brunvis centris mimarT (Zalebis
mabrunebeli momentebis niSnis gaTvaliswinebiT).