ბიოლოგია მასწავლებელი10
ბიოლოგია მასწავლებელი10
iosebaSvili
biologia
X klasi
maswavleblis wigni
1
sagamomcemlo saxli
redaqtori: x. klau
teqredaqtori: g. CiqviniZe
mxatvrebi: l. siWinava
l. cxondia
dizaini,
komp. uzrunvelyofa: g. tabliaSvili
l. siWinava
ISBN EAN
2
sarCevi
Cveni saxelmZRvanelos Sesaxeb .................................................................................................4
wlis bolos misaRwevi Sedegebi mimarTulebebis mixedviT ....................................8
wlis bolos misaRwevi Sedegebi da indikatorebi .........................................................9
programis Sinaarsi ..........................................................................................................................15
masalis Sesatyvisoba erovnul saswavlo gegmasTan da misi
saaTobrivi ganawilebis bade ...................................................................................................16
gakveTilebis scenarebi
§2. cilebi ............................................................................................................................................27
cilebis struqtura
§13. plastikuri cvla mcenareSi ..................................................................................................32
fotosinTezi
§20. sakvebis Sedgeniloba .............................................................................................................34
mcenareuli da cxoveluri sakvebi
vitaminebi da maTi daniSnuleba ( I gakveTili)
§20.sakvebis Sedgeniloba .............................................................................................................38
§20.
mcenareuli da cxoveluri sakvebi
vitaminebi da maTi daniSnuleba( II gakveTili)
§20. sakvebis Sedgeniloba ............................................................................................................42
mcenareuli da cxoveluri sakvebi
vitaminebi da maTi daniSnuleba( III gakveTili)
§25. sunTqva sxeulis zedapiriT ...............................................................................................45
sunTqva traqeebiT
sunTqva layuCebiT
sunTqva filtvebiT. sunTqviTi parametrebi
§29. xerxemliani cxovelebis Tavis tvinis agebuleba ................................................. 48
adamianis Tavis tvini
mexsiereba. mexsierebis meqanizmi
Zili. Zilis fazebi
§30. nervul sistemaze moqmedi nivTierebebi ...................................................................51
stimulatorebi, depresantebi, narkotikebi, halucinogenebi
§30. nervul sistemaze moqmedi nivTierebebi ...................................................................53
stimulatorebi, depresantebi, narkotikebi, halucinogenebi
§30. nervul sistemaze moqmedi nivTierebebi ...................................................................55
stimulatorebi, depresantebi, narkotikebi, halucinogenebi
informacia maswavleblisTvis
Tambaqo....................................................................................................................................................129
halucinogenebi ..................................................................................................................................132
trankvilizatorebi ........................................................................................................................134
narkotikis moxmarebis Sedegebi ..............................................................................................136
3
Cveni saxelmZRvanelos Sesaxeb
1
2
3
4
7
5
vecadeT, rom teqstis ena yofiliyo martivi, moswavlisTvis advilad gasage-
bi, xolo masala iseTi formiT miwodebuli, rom moswavles ar gaZneleboda
teqstis ZiriTadi azris sakuTari sityvebiT aRwera da axsna. teqstSi moyva-
nilia magaliTebi cnebebis, movlenebisa da procesebis asaxsnelad.
teqstSi CarTulia ilustraciebi _ fotoebi, sqemebi, cxrilebi, naxatebi,
romlebsac didi funqciuri datvirTva aqvT _ zogjer isini teqstis nawils
warmoadgenen. TvalsaCinoeba da teqsti erT mxedvelobiT areSia moqceuli.
amiT vecadeT, rom TvalsaCinoeba advilad aRqmadi yofiliyo.
teqstSi CarTulia kiTxvebi, romelic wiTeli wertiliTaa moniSnuli (logo 5).
am mimarTulebiTi kiTxvebiT vcdilobT moswavleebi etapobrivad miviyva-
noT cnebebis gagebamde. vfiqrobT, es kiTxvebi maT saSualebas miscems gai-
azron teqstSi mocemuli informacia, damoukideblad dasvan problema da
Seecadon mis gadaWras. teqstSi CarTuli praqtikuli samuSao mwvane rgoli-
Taa moniSnuli (logo 6). vfiqrobT, teqstis es nawili xels Seuwyobs swavlas
keTebiT, aRmoCeniT. paragrafis ZiriTad teqsts mohyveba daskvniTi nawili,
romelic mokled asaxavs paragrafis ZiriTad Sinaarss (logo 7).
paragrafis bolo nawili eTmoba Temis aTvisebis, codnis ganmtkicebisa da
praqtikuli unar-Cvevebis gamomuSavebisTvis aucilebel samuSaoebs. saxel-
mZRvanelos am nawilSi mocemulia savarjiSoTa erToblioba, romelic moi-
cavs dabali, saSualo da maRali sirTulis savarjiSoebs. maT mizans warmoad-
gens rogorc saazrovno operaciebis daufleba, ise kvlevis unar-Cvevebisa
da SemoqmedebiTobis ganviTareba.
6
rTuli kiTxvebi, romlebic moswavleebSi aviTarebs hipoTezis ga-
moTqmis, sakuTari poziciis dasasabuTeblad argumentebis moy-
vanisa da Sesabamisi daskvnebis gakeTebis unar-Cvevebs. aseTi ti-
pis kiTxvebi saSualebas miscems moswavleebs, monawileoba miiRon
sxvadasxva saxis konkursebsa da viqtorinebSi.
modelis Seqmna
7
wlis bolos misaRwevi Sedegebi mimarTulebebis mixedviT:
mecnieruli kvleva-Zieba
cocxali samyaro
8
wlis bolos misaRwevi Sedegebi da indikatorebi:
9
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:
10
arakontrolirebadi gayofis procesSi _ simsivneebis ganviTarebaSi;
• varaudobs, Tu rogori iqneba ujredis metabolizmi konkretul situa-
ciaSi (mag., gonebrivi da fizikuri datvirTva, mosvenebis mdgomareoba,
hipoqsia, Tireotoqsikozi, diabeti), agrovebs informacias varaudis da-
sadastureblad.
11
balansebuli kvebiTi racionis da TiToeuli komponentis mniSvnelobas
organizmisaTvis;
• sqematurad asaxavs sakvebi nivTierebebis gzas saWmlis momnelebeli sis-
temidan ujredebamde;
• asabuTebs miRebuli sakvebidan individisaTvis damaxasiaTebeli nivTie-
rebebis awyobis princips;
• moipovebs informacias sxvadasxva sakvebi produqtis kvebiT Rirebule-
baze da energiis Semcvelobaze da msjelobs dabalansebuli racionis
mniSvnelobaze sxvadasxva asakobrivi jgufisaTvis;
• eqsperimentulad asabuTebs fermentebis moqmedebas sakvebis qimiur daS-
lis procesze da msjelobs temperaturisa da pH-is zemoqmedebiT fer-
mentuli aqtivobis cvlilebaze;
• acnobierebs monelebuli sakvebis aTvisebaSi sisxlis mimoqcevis siste-
mis mniSvnelobas.
12
• axasiaTebs sisxlis mimoqcevis sistemis 4 ZiriTad komponents (are - sisx-
li, gamtari milebi — sisxlZarRvebi, tumbo _ guli, mimocvlis uSualo
segmenti — kapilarebi) da TiToeulis mniSvnelobas nivTierebaTa trans-
portis procesSi;
• ilustraciis gamoyenebiT aRwers sisxlis wiTeli ujredis moZraobas
sisxlis mimoqcevis sistemaSi (mag., erTi eriTrocitis moZraoba aorti-
dan marcxena parkuWamde);
• qmnis antigenisa da antisxeulis urTierTqmedebis models da msjelobs
am urTierTqmedebis mniSvnelobaze;
• ganasxvavebs sistolur da diastolur wnevas. zomavs sisxlis wnevas.
msjelobs gulis muSaobasa da sisxlis wnevas Soris arsebul urTierT-
damokidebulebaze.
• aRwers avtonomiuri nervuli sistemis mier gulisa da sisxlis wnevis reg-
ulirebis process;
• aanalizebs jansaRi cxovrebis wesis da janmrTelobaze moqmedi risk-faq-
torebis zegavlenis Semcirebis mniSvnelobas;
• axasiaTebs zogierT gul-sisxlZarRvovan paTologias (mag., aTerosklero-
zi, gulis manki, gulis kunTis infarqti).
13
biol. X.11. moswavles SeuZlia daasabuTos gamomyofi sistemis mniSvneloba
Sinagani garemos mudmivobis SenarCunebisaTvis (homeostazi).
Sedegi TvalsaCinoa, Tu moswavle:
14
programis Sinaarsi
15
masalis Sesatyvisoba erovnul saswavlo gegmasTan da misi saaTobrivi ganawilebis bade
16
Temis da paragrafis standartis Sesabamisi gakveTilis
dasaxeleba Sedegebi da indikatorebi raodenoba
1 2 3
I sicocxlis biol X.5.3. asabuTebs ujredis SemadgenlobaSi Semavali araorganuli da organuli
molekulebi
nivTierebebis aucileblobas organizmisaTvis;
biol X.5.5. wylis fizikuri da qimiuri Tvisebebis safuZvelze asabuTebs sicocx-
§1
organizmis qimiuri Sedge-
lisaTvis mis aucileblobas;
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba. 3
niloba
araorganuli nivTierebebi
wyali da mineraluri
marilebi
I sicocxlis biol X.5.4. ilustraciisa da/an modelis saSualebiT aCvenebs biopolimerebis ageb-
molekulebi
ulebebs Soris msgavsebasa da gansxvavebas da msjelobs maT mniSvnelobaze TiToeu-
li ujredisaTvis da mTeli organizmisaTvis;
§2 1
organuli nivTierebebi
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
cilebi. cilebis struqtura
17
1 2 3
18
I sicocxlis biol X.5.3. asabuTebs ujredis SemadgenlobaSi Semavali araorganuli da organuli
molekulebi
nivTierebebis aucileblobas organizmisaTvis;
biol X.5.4. ilustraciisa da/an modelis saSualebiT aCvenebs biopolimerebis ageb-
§7
dnm -is qimiuri Sedgeniloba
ulebebs Soris msgavsebasa da gansxvavebas da msjelobs maT mniSvnelobaze TiToeu-
Cargafis kanoni li ujredisaTvis da mTeli organizmisaTvis; 1
dnm-is rentgenuli kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
kristalografia
dnm -is molekulis ormagi
spiralis modeli
III nivTierebaTa cvla biol X.5.7. msjelobs anaboluri da kataboluri procesebis arsze, aRwers da sqe-
maturad gamosaxavs maT mimdinareobas;
ujredSi
biol X.6.2.
X.6.2.warmosaxavs sunTqvis process, rogorc qimiuri reaqciebis jams da ga-
§12 nixilavs glukozas, rogorc ujredis energiis ZiriTad wyaros;
plastikuri da
biol X.6.3. msjelobs aerobuli da anaerobuli sunTqvis Taviseburebebze. aRwers
energetikuli cvla
da sqematurad gamosaxavs maT mimdinareobas, wers Sesabamis gantolebebs, erTma-
ujreduli sunTqva
neTs adarebs am or process;
biol X.6.6.
X.6.6.eqsperimentulad ikvlevs wvis process (mag., Saqris natexis wva daxurul
qilaSi). adarebs wvas da ujredul sunTqvas da msjelobs am ukanasknelis upirate- 2
sobaze;
kvl.X.1. moswavles SeuZlia gansazRvros kvlevis sagani da kvlevis etapebi.
kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2
ricxva.
kvl. X.3. moswavles SeuZlia monacemTa warmodgena sxvadasxva sakomunikacio saSu-
alebis gamoyenebiT.
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
III nivTierebaTa cvla biol X.8.2. sqemis saxiT warmoadgens fotosinTezis sawyis da saboloo
produqtebs;
ujredSi
kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2
§13 ricxva.
plastikuri cvla mcenareebSi 2
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
fotosinTezi
19
1 2 3
20
IV fotosinTezi da biol X.8.1. msjelobs garemosaTvis mwvane mcenaris mniSvnelobaze;
transporti mcenareebSi biol X.8.4. cdis saSualebiT ikvlevs sxvadasxva foTolSi (mag., feradi foTlebi,
ramdenime dRiT sibneleSi gaCerebuli foTlebi, damcvelobiTi safarvelis mqone
§14
foTlebi) saxameblis arseboba/ar arsebobas, adgens cxrils da masSi warmodgenil
foTlis agebuleba
monacemebs akavSirebs qlorofilis arsebobasTan;
mcenaris sunTqva da foto-
sinTezi biol X.8.5. ikvlevs (eqsperimentulad, mza monacemebis analizis safuZvelze, simu-
laciuri programebis daxmarebiT) garemo faqtorebis (sinaTlis intensivoba, tem-
peratura, naxSirorJangis koncentracia) gavlenas fotosinTezis procesze; 2
biol X.8.6. ganasxvavebs fotosinTezsa da sunTqvas mcenareebSi;
kvl.X.1. moswavles SeuZlia gansazRvros kvlevis sagani da kvlevis etapebi.
kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2
ricxva.
kvl. X.3. moswavles SeuZlia monacemTa warmodgena sxvadasxva sakomunikacio saSu-
alebis gamoyenebiT.
IV fotosinTezi da biol X.8.3. aRwers mcenaris satransporto sistemas da msjelobs wylis da mineral-
transporti mcenareebSi uri nivTierebebis moZraobis kanonzomierebebze;
§15 biol X.8.7. msjelobs fotosinTezis Sedegad foTlebSi warmoqmnili glukozis Sem-
mcenare da mineralebi dgom bedze (moixmareba sunTqvis procesSi, saxameblis warmosaqmnelad);
mineraluri marilebis kvl.X.1. moswavles SeuZlia gansazRvros kvlevis sagani da kvlevis etapebi. 1
mniSvneloba cenareebisTvis kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
mineraluri marilebis
ujredebSi SeRwevis gzebi
sasuqebi
IV fotosinTezi da biol X.8.3. aRwers mcenaris satransporto sistemas da msjelobs wylis da mineral-
transporti mcenareebSi uri nivTierebebis moZraobis kanonzomierebebze;
§16 kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2
ricxva. 3
plastikuri cvla mcena-
reebSi kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
fotosinTezi
1 2 3
V sakvebi da saWmlis biol X.7.3. adarebs mcenareuli da cxoveluri organizmebis kvebis tipebs da adgens
maT Soris principul gansxvavebas;
moneleba
biol X.7.5. sqematurad asaxavs sakvebi nivTierebebis gzas saWmlis momnelebeli
§17 sistemidan ujredebamde;
heterotrofuli kvebis biol X.7.6.
X.7.6.asabuTebs miRebuli sakvebidan individisaTvis damaxasiaTebeli niv-
tipebi
2
Tierebebis awyobis princips;
erTujredianebis, kvl. X.3. moswavles SeuZlia monacemTa warmodgena sxvadasxva sakomunikacio saSu-
uxerxemlo da xerxemliani
alebis gamoyenebiT.
cxovelebis kveba da
moneleba
V sakvebi da saWmlis biol X.7.5. sqematurad asaxavs sakvebi nivTierebebis gzas saWmlis momnelebeli
sistemidan ujredebamde;
moneleba
biol X.7.8.
X.7.8.eqsperimentulad asabuTebs fermentebis moqmedebas sakvebis qimiur
§18
ZuZumwovrebis saWmlis daSlis procesze da msjelobs temperaturisa da pH-is zemoqmedebiT fermentuli
1
momnelebeli sistema aqtivobis cvlilebaze;
moneleba piris RruSi kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2
moneleba kuWSi ricxva.
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
V sakvebi da saWmlis biol X.7.5. sqematurad asaxavs sakvebi nivTierebebis gzas saWmlis momnelebeli
sistemidan ujredebamde;
moneleba
biol X.7.6.
X.7.6.asabuTebs miRebuli sakvebidan individisaTvis damaxasiaTebeli niv-
§19 Tierebebis awyobis princips;
sakvebis moneleba wvril
biol X.7.8.
X.7.8.eqsperimentulad asabuTebs fermentebis moqmedebas sakvebis qimiur 2
nawlavSi
Sewova wvril nawlavSi daSlis procesze da msjelobs temperaturisa da pH-is zemoqmedebiT fermentuli
msxvili nawlavis funqciebi aqtivobis cvlilebaze;
kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2
ricxva.
V sakvebi da saWmlis biol X.7.2. asabuTebs sakvebis mniSvnelobas organizmis zrdisaTvis da energiiT mo-
maragebisaTvis;
moneleba
biol X.7.4. ikvlevs sakvebis Sedgenilobas (organuli da araorganuli nivTierebebi,
§20 vitaminebi), kvebiT Rirebulebas da energiis Semcvelobas, aanalizebs dabalansebu-
sakvebis Sedgeniloba 3
li kvebiTi racionis da TiToeuli komponentis mniSvnelobas organizmisaTvis;
mcenareuli da cxoveluri
kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2
sakvebi
21
ricxva.
vitaminebi, maTi
daniSnuleba kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
1 2 3
22
V sakvebi da saWmlis biol X.7.2. asabuTebs sakvebis mniSvnelobas organizmis zrdisaTvis da energiiT mo-
maragebisaTvis;
moneleba
biol X.7.7.
X.7.7.moipovebs informacias sxvadasxva sakvebi produqtis kvebiT Rirebuleba-
§21 ze da energiis Semcvelobaze da msjelobs dabalansebuli racionis mniSvnelobaze
sakvebis energetikuli Ri- sxvadasxva asakobrivi jgufisaTvis;
rebuleba kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2 2
sakvebSi energiis gansazR- ricxva.
vra
kvl. X.3. moswavles SeuZlia monacemTa warmodgena sxvadasxva sakomunikacio saSu-
adamianis moTxovnileba
alebis gamoyenebiT.
energiaze
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
dabalansebuli kveba
VI sisxli da sisxlis mimo- biol X.9.3. axasiaTebs sisxlis mimoqcevis sistemis 4 ZiriTad komponents (are -
qceva sisxli, gamtari milebi - sisxlZarRvebi, tumbo - guli, mimocvlis uSualo segmenti
§22 - kapilarebi) da TiToeulis mniSvnelobas nivTierebaTa transportis procesSi;
satransporto sistema kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
cxovelebSi
sisxlis mimoqcevis sistema 1
uxerxemlo cxovelebSi
Tevzebis, amfibiebis,
qvewarmavlebisa da
frinvelebis sisxlis
mimoqcevis sistema
VI sisxli da sisxlis mimo- biol X.9.3. axasiaTebs sisxlis mimoqcevis sistemis 4 ZiriTad komponents (are -
qceva sisxli, gamtari milebi - sisxlZarRvebi, tumbo - guli, mimocvlis uSualo segmenti
§23 - kapilarebi) da TiToeulis mniSvnelobas nivTierebaTa transportis procesSi;
ZuZumwovrebis sisxlis biol X.9.5. qmnis antigenisa da antisxeulis urTierTqmedebis models da msjelobs 1
Sedgeniloba am urTierTqmedebis mniSvnelobaze;
sisxlis Semadgeneli
komponentebis funqciebi
1 2 3
VI sisxli da sisxlis mimo- biol X.9.3. axasiaTebs sisxlis mimoqcevis sistemis 4 ZiriTad komponents (are -
qceva sisxli, gamtari milebi - sisxlZarRvebi, tumbo - guli, mimocvlis uSualo segmenti
- kapilarebi) da TiToeulis mniSvnelobas nivTierebaTa transportis procesSi;
§24
biol X.9.4. ilustraciis gamoyenebiT aRwers sisxlis wiTeli ujredis moZraobas
ZuZumwovrebis sisxlis
sisxlis mimoqcevis sistemaSi (mag., erTi eriTrocitis moZraoba aortidan marcxena
mimoqcevis sistema
gulisa da sisxlZarRvebis parkuWamde);
agebuleba da funqciebi biol X.9.6. ganasxvavebs sistolur da diastolur wnevas. zomavs sisxlis wnevas.
gulis ciklis fazebi msjelobs gulis muSaobasa da sisxlis wnevas Soris arsebul urTierTdamokideb-
zogierTi gul- ulebaze. 3
sisxlZarRvovani biol X.9.8. aanalizebs jansaRi cxovrebis wesis da janmrTelobaze moqmedi risk-
paTologiebi faqtorebis zegavlenis Semcirebis mniSvnelobas;
kvl.X.1.moswavles SeuZlia gansazRvros kvlevis sagani da kvlevis etapebi.
kvl.X.1.
kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2
ricxva.
kvl. X.3. moswavles SeuZlia monacemTa warmodgena sxvadasxva sakomunikacio saSu-
alebis gamoyenebiT.
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
VII sunTqva biol X.6.7. aRwers gzebs, romliTac organizmi maragdeba JangbadiT (mag., sxeulis
§25 zedapiri, traqeebi, layuCebi, filtvebi);
sunTqva sxeulis zedapiriT biol X.6.8. saubrobs alveolis Tvisebebze da xsnis dazianebis dros alveolis arse-
sunTqva traqeebiT bobisas gazTa cvlis Seferxebis mizezebs;
sunTqva layuCebiT biol X.6.9.
X.6.9.asabuTebs sisxlis da sisxlis mimoqcevis mniSvnelobas naxSirorJangis 3
sunTqva filtvebiT da Jangbadis transportirebis procesSi.
ZuZumwovrebis sunTqva. kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2
sunTqviTi parametrebi ricxva.
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
VIII homeostazi biol X.11.1. msjelobs organizmisaTvis Sinagani garemos mudmivobis SenarCunebis
§26 aucileblobaze;
homestazuri meqanizmis biol X.11.4.msjelobs
X.11.4. uaryofiTi ukukavSiris principis Sesaxeb da iyenebs mas
struqtura TiToeul ujredSi garemos mudmivobis SenarCunebis meqanizmis asaxsnelad;
deteqtori, sakontrolo biol X.11.5.msjelobs
X.11.5. kanis mniSvnelobaze organizmis temperaturis mudmivobis 1
centri, efeqtori SenarCunebaSi da ganixilavs am process, rogorc uaryofiTi ukukavSiris magaliTs.
Termoregulacia. Termore-
23
gulaciaSi monawile struq-
turebi
1 2 3
24
VIII homeostazi biol X.11.3.
X.11.3.axasiaTebs homeostazis procesSi monawile organoebs, cxrilis da/an
diagramis saxiT warmoadgens maT mier kontrolirebad procesebs (mag., Tirkmelebi
§27 - wylisa da marilebis regulacia);
eqskrecia da osmoregulacia
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
eqskrecia da osmoregula-
cia mtknari wylis, zRvisa da 3
xmeleTis cxovelebSi
Tirkmelebi _ adamianis eqs-
kreciisa da osmoregulaciis
mTavari organo
IX koordinacia da regula- biol X.10.1. msjelobs organizmebSi gaRizianebis sapasuxod warmoqmnil proces-
cia ebze;
§28 biol X.10.3.
X.10.3.aanalizebs makoordinirebeli sistemebis mniSvnelobas sxvadasxva saxis
nervuli da endokrinuli ujredebisa da qsovilebis normaluri funqcionirebisaTvis;
sistema. maTi moqmedebis biol X.10.4.
X.10.4.erTmaneTs adarebs nervul da endokrinul sistemebs (moqmedebis dro,
2
Taviseburebebi informaciis gadacemis forma, pasuxis xangrZlivoba, moqmedebis areali). Sedegebs
nervuli sistemis tipebi warmoadgens cxrilis saxiT;
nervuli impulsis buneba kvl. X.3. moswavles SeuZlia monacemTa warmodgena sxvadasxva sakomunikacio saSu-
refleqsuri rkali alebis gamoyenebiT.
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
IX koordinacia da regula- biol X.10.5. axasiaTebs tvinis sxvadasxva ubnis daniSnulebas da asabuTebs central-
cia uri nervuli sistemis integralur funqcias;
§29 kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
xerxemliani cxovelebis Ta-
vis tvinis agebuleba 2
adamianis Tavis tvini
mexsiereba. mexsierebis meqa-
nizmi
Zili. Zilis fazebi
1 2 3
IX koordinacia da regula- biol X.10.6. saubrobs nervuli sistemisTvis zogierTi medikamentis damazianebel
cia efeqtze;
§30 kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
nervul sistemaze moqmedi 1
nivTierebebi
stimulatorebi, depresante-
bi, narkotikebi, halucino-
genebi
IX koordinacia da regula- biol X.10.1. msjelobs organizmebSi gaRizianebis sapasuxod warmoqmnil proces-
ebze;
cia
vl.X.1. moswavles SeuZlia gansazRvros kvlevis sagani da kvlevis etapebi.
§31 kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2.
receptorebi
mxedvelobis organos age-
ricxva. 3
buleba kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
mxedvelobis receptorebis
tipebi
feradi mxedveloba
IX koordinacia da regula- biol X.10.3. aanalizebs makoordinirebeli sistemebis mniSvnelobas sxvadasxva saxis
ujredebisa da qsovilebis normaluri funqcionirebisaTvis;
cia
biol X.10.4. erTmaneTs adarebs nervul da endokrinul sistemebs (moqmedebis dro,
§32 informaciis gadacemis forma, pasuxis xangrZlivoba, moqmedebis areali). Sedegebs
endokrinuli sistema warmoadgens cxrilis saxiT;
xerxemliani cxovelebis biol X.10.7. aRwers hormonis gamoyofis ormxrivi regulaciis process (regulacia
Sinagani sekreciis 3
centraluri nervuli sistemidan da regulacia mocemuli hormonis koncentraciiT
jirkvlebi hormonebis
sisxlSi);
moqmedebis meqanizmi
kvl.X.2.moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba / monacemebis aR-
kvl.X.2.
hipofizi da hipoTalamusi
_ sasicocxlo procesebis ricxva.
mTavari regulatorebi kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
25
1 2 4
26
IX koordinacia da regula- biol X.10.2. axasiaTebs mcenareuli hormonebis rols zrdis, ganviTarebisa da stim-
cia ulze sapasuxo reaqciebis koordinirebaSi;
§33 biol X.12.8. msjelobs mcenareTa moZraobis sxvadasxva formebze (mag., fo-
mcenareuli hormonebi totropizmi, geotropizmi). 3
auqsinebi, giberelinebi, kvl.X.1. moswavles SeuZlia gansazRvros kvlevis sagani da kvlevis etapebi.
eTileni, abscizini kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
I sicocxlis molekulebi
§2
cilebi
cilebis struqtura
Sedegi:
biol. X. 5. 4
4. ilustraciisa da sanimuSo modelis saSualebiT aCvenebs bio-
polimerebis agebulebebs Soris msgavsebasa da gansxvavebas.
msjelobs maT mniSvnelobaze TiToeuli ujredisTvis da mTe-
li organizmisTvis.
gakveTilis mizani:
moswavles Seeqmnas warmodgena cilis molekulis agebulebaze. axsnas, rogor
warmoiqmneba cilis pirveladi, meoreuli, mesameuli da meoTxeuli struq-
turebi.
moswavleTa drois
aqtivobebi Sefasebis forma
organizeba ganawileba
saSinao davalebis
mTeli klasi 5 wT. dakvirveba
Semowmeba
dakvirveba moswavleTa
axali masalis
mTeli klasi 20 wT. aqtiurobaze axali masalis
wardgena
wardgenis procesSi
praqtikuli dakvirveba moswavleTa
individualuri 15 wT.
samuSao individualurad muSaobaze
saSinao davalebis
individualuri 5 wT. dakvirveba
pirobis gacnoba
gakveTilis msvleloba
27
ganumarteT, rom cilis monomeri aminomJavaa.
dawereT dafaze aminomJavas zogadi formula da miuTiTeT aminojgufi, kar-
boqsilis jgufi, radikali.
auxseniT, rom cilis molekulis SenebaSi oci sxvadasxva aminomJava monawi-
leobs, romlebic erTmaneTisgan mxolod radikalebiT gansxvavdeba. uCveneT
aminomJavas formulaSi radikali.
H2N CH COOH
1 2
R
3
1. aminojgufi
2. karboqsilis jgufi
3. radikali
uCveneT tabula.
hidrofoburi aminomJavebi
(CH2)n
N
N +H 3
- N +H
COO
28
dawereT dafaze dipeptidis warmoqmnis reaqcia da miuTiTeT peptiduri bma.
peptiduri bma
HN CH COOH
dipeptidi
R1 H2O R2 R1 R2
ganumarteT klass, rom termini `poli~ bevrs niSnavs da hkiTxeT: rogor fiq-
robT, ras niSnavs termini `polipeptidi~?
moswavleebi pasuxoben: rogorc Cans, polipeptidSi bevri peptiduri bma unda
iyos, anu polipeptidis SenebaSi mravali aminomJava unda monawileobdes.
gamoiZaxeT romelime moswavle da sTxoveT, Seecados dafaze daweros dipep-
tididan tripeptidis, tripeptididan tetrapeptidis warmoqmnis reaqciebi.
hkiTxeT mas: ra poziciebi ukavia polipeptidis grZel jaWvSi peptidur
bmebsa da radikalebs?
moswavle pasuxobs: peptiduri bmebi Zafismagvar struqturas qmnis, xolo ra-
dikalebi Zafis gareT aris mimarTuli.
ganumarteT klass: cilis amgvar, Zafisebr struqturas cilis pirveladi
struqtura hqvia. polipeptiduri jaWvis warmoqmnisTanave Zafi spiralurad
ixveva da cila e.w. meoreul struqturaSi gadadis. am struqturaSi cilas zam-
baris forma aqvs, romlis xveulebs peptiduri bmebi warmoqmnis, xolo radi-
kalebi zambaris gareT aris mimarTuli.
cilis meoreuli struqturis sademonstraciod nebismieri zambara (Tundac
gamaTbobelis) gamogadgebaT.
ganumarteT, rom cilas `zambaris~ formas susti wyalbaduri bmebi unarCu-
nebs, romelic mezobel xveulebs Soris warmoiqmneba. TiToeul xveuls sami
aseTi bma afiqsirebs, amitom cilis spirali formasac inarCunebs da, amave
dros, drekadic aris.
ganumarteT, rom amis Semdeg spirali Zafis gorgaliviT ixveva. cilis am
struqturas mesameuli struqtura hqvia.
gamoiZaxeT romelime moswavle da sTxoveT, daaxvios zambara Zafis gorga-
liviT. mas es gauWirdeba, zambara xelidan gausxlteba da isev Zvel formas
daubrundeba.
ganumarteT, rom zambaris gorglad daxvevaSi, anu cilis mesameuli struqtu-
ris dafiqsirebaSi aminomJavaTa radikalebi monawileobs. auxseniT, rom zo-
gierTi cilis molekulaSi ramdenime mesameuli struqturis mqone gorgali
erTiandeba da cilis meoTxeuli struqtura warmoiqmneba.
uCveneT saxelmZRvaneloSi cilis sxvadasxva struqturis amsaxveli ilustra-
cia.
imaSi dasarwmuneblad, Tu ramdenad kargad gaerkvnen moswavleebi Tqven mier
wardgenil masalaSi, daurigeT maT danarTi 1 da mieciT garkveuli dro samu-
Saos Sesasruleblad.
29
danarTi 1.
isargeble mocemuli cxriliT da gvipasuxe:
hidrofoburi aminomJavebi
(CH2)n
N
N +H 3
- N+H
COO
2.
a. davuSvaT, rom cilis spiralTan dakavSirebuli ori figura aminomJavebi
_ valini da alaninia.
gviCvene, rogor formas miiRebs spirali aminomJavebis aseTi ganlagebis
gamo. gaiTvaliswine, rom cilis struqturis warmoqmna citoplazmaSi, anu
wylian garemoSi xdeba.
30
b. cilis spiralTan dakavSirebuli ori figura glutaminis mJava da lizi-
nia.
gviCvene, rogor Seicvlis spirali formas mocemuli aminomJavebis urT-
ierTqmedebis Sedegad.
31
III nivTierebaTa cvla ujredSi
§13
plastikuri cvla mcenareSi
fotosinTezi
Sedegi:
biol X.8.2. sqemis saxiT warmoadgens fotosinTezis sawyis da saboloo
produqtebs;
kvl. X. 2. moswavles SeuZlia kvleviTi proceduris ganxorcieleba.
kvl. X. 4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
gakveTilis mizani:
qaRaldis qromatografiis meTodis gamoyenebiT aRmoaCinos mcenaris foTol-
Si sxvadasxva saxis pigmenti: yviTeli qsantofili, mwvane qlorofili, narin-
jisferi karotini, wiTeli anTociani. imsjelos am pigmentebis sxvadasxva Sem-
cvelobaze foTolcvenia da maradmwvane mcenareebSi.
moswavleTa drois
aqtivobebi Sefasebis forma
organizeba ganawileba
saSinao davalebis mTeli klasi 5 wT. dakvirveba
Semowmeba
gakveTilis msvleloba
32
cdisTvis saWiro masala: romelime foTolcvenia mcenaris, mag., nekerCxlis
foTlebi da naZvis an fiWvis wiwvebi, 100 ml-iani kolba, faifuris sanayi, ace-
toni an izopropilis spirti, filtris qaRaldi, makrateli, pipeti, qimiuri
Wiqa.
gayaviT klasi or jgufad da daurigeT cdisTvis saWiro masala da instruqcia.
erTi jgufi ikvlevs pigmentebis Semcvelobas foTolcvenia xis foTlebSi,
meore ki _ maradmwvane mcenareTa wiwvebSi.
instruqcia
daWeri foTlebi Zalian wvrilad, Semdeg faifuris sanaySi CaWylite. gadai-
tane kolbaSi da daumate acetoni ise, rom siTxe foTols faravdes. daaxure
kolbas mWidrod saxuravi da dadgi Tbili wylis abazanaze 60 wuTi. kolba dro-
dadro anjRrie. daWeri filtris qaRaldi 1 sm. siganis lentebad. filtris
qaRaldis lentze, qveda kididan daaxloebiT 2 sm-iT maRla, pipetiT daitane
foTlis acetoniani eqstratis 1-2 wveTi. daayovne, sanam wveTi SeSreba da Sem-
deg imave adgilas isev daitane eqstraqtis 1-2 wveTi. daacade gaSroba. qimiur
WiqaSi Caasxi acetoni. Wiqis Tavze moaTavse minis wkiri, miamagre masze filt-
ris qaRaldi da CauSvi acetonSi ise, rom misi bolo acetons exebodes, magram
acetoni ver wvdebodes mwvane laqas. Wiqas mWidrod gadaafare polieTileni
ise, rom acetoni ar aorTqldes.
33
V sakvebi da saWmlis moneleba
§20
sakvebis Sedgeniloba
mcenareuli da cxoveluri sakvebi
vitaminebi da maTi daniSnuleba
Sedegi:
biol. X.7.4. ikvlevs sakvebis Sedgenilobas (organuli da araorganuli niv-
Tierebebi, vitaminebi).
kvl. X.2. moswavles SeuZlia kvlevis procesebis ganxorcieleba.
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
I gakveTilis mizani:
gaecnos sakvebi produqtebis Sedgenilobas, misi Semadgeneli calkeuli niv-
Tierebebis funqciebs. eqsperimentis gziT aRmoaCinos vitaminebi sakveb pro-
duqtSi.
moswavleTa drois
aqtivobebi Sefasebis forma
organizeba ganawileba
gakveTilis msvleloba
34
gaacaniT moswavleebs ilustracia, sadac warmodgenilia cilebiT mdidari
cxoveluri da mcenareuli produqtebi.
ganumarteT klass: cilebis kvebiTi Rirebuleba damokidebulia mis aminomJa-
vur Sedgenilobaze. cilebis moxmarebis dRiuri norma Seadgens 80-120 grams.
hkiTxeT moswavleebs: ratomaa mniSvnelovani, rom bavSvebisa da orsulebis
sakvebi mdidari iyos cilebiT?
moswavleebi pasuxoben: cilebi agebs ujredebis yvela organoids. amitom bav-
SvebisTvis, rogorc mozardebisTvis da orsulTaTvis, romlebmac unda uz-
runvelyon nayofis zrda-ganviTareba, cilebiT mdidari sakvebi gansakuTrebiT
mniSvnelovania.
hkiTxeT moswavleebs: ra daniSnuleba aqvs Cvens organizmSi cximebs?
moswavleebi pasuxoben: cximebs energetikuli da struqturuli daniSnuleba
gaaCnia.
ganumarteT klass: cximis normebs gansazRvraven asakis, fizikuri datvirTvis,
klimatis Taviseburebebis gaTvaliswinebiT. cximis moxmarebis normad miRebu-
lia dRe-RameSi 100-185 gr.
uCveneT moswavleebs ilustracia, sadac mocemulia cximebiT mdidari cxove-
luri da mcenareuli produqtebi.
ganumarteT klass, rom naxSirwylebi organizmis ZiriTadi sawvavia. adamianis
mier dRis ganmavlobaSi miRebuli sakvebi 60-70%-mde naxSirwyals unda Sei-
cavdes.
hkiTxeT moswavleebs: ratom ar ganicdis organizmi praqtikulad arasdros
naxSirwylebis naklebobas?
moswavleebi pasuxoben: Tu adamianma naxSirwylebi arasakmarisi raodenobiT
miiRo, is organizmSi cilebisa da cximebisgan sinTezdeba.
hkiTxeT moswavleebs: ra gsmeniaT vitaminebis Sesaxeb? Tqveni azriT, ras unda
niSnavdes termini `avitaminozi~?
mas Semdeg, rac moismenT moswavleebis pasuxs am kiTxvebze, da pasuxi ki nam-
dvilad mravalgvari iqneba, ganumarteT klass, rom vitaminebi dabalmoleku-
luri organuli nivTierebebia, romlis Zalze mcire raodenobaa saWiro uj-
redSi metabolizmis normaluri warmarTvisTvis. vitaminebi organizmSi ar
sinTezdeba, is adamianma sakvebTan erTad unda miiRos. arsebobs bevri vitamini,
maT laTinuri asoebiT aRniSnaven. ganasxvaveben wyalSi da cximSi xsnad vitami-
nebs.
mimarTeT klass, rom Tevzis qonSi an umi kvercxis yviTrSi D vitaminis, xolo
vaSlis wvenSi C vitaminis aRmoCena sakmaod martivad aris SesaZlebeli.
dayaviT klasi 4-5 moswavlian jgufebad da TiToeul jgufs mieciT cdisTvis
saWiro masala da instruqcia.
35
D vitaminis aRmoCena Tevzis qonSi an kvercxis yviTrSi
bromis bromis
xsnari xsnari
1 ml 1 ml
1 ml 1 ml
36
cdis Catarebis Semdeg hkiTxeT moswavleebs:
cdis rogori mimdinareobisas SegiZlia ivaraudo, rom vaSlis wvenSi ar
aris C vitamini?
moswavleebi savaraudod gipasuxeben: Tu narevi iodis xsnaris damatebisas
maSinve galurjda da morevis Semdeg ar dakarga feri, es imas niSnavs, rom
vaSlis wvenSi C vitamini ar aris.
ganumarteT klass: C vitaminze organizmis dRiuri moTxovnileba limoniT
SegiZliaT daikmayofiloT. gamoTvaleT, ra raodenobis limonia saWiro yo-
veldRiurad, Tu vivaraudebT, rom limonis masa 100 gramia, xolo mozrdili
adamianis dRiuri moTxovnileba 100 mg-ia.
gamoiZaxeT dafasTan romelime moswavle, romelic gamoiangariSebs, Tu ra
raodenobis limonia saWiro C vitaminze dRiuri normis dasakmayofileblad.
moswavle savaraudod pasuxobs: dRiuri moTxovnilebis dasakmayofileblad
saWiroa 1/5 limonis Wama.
37
V sakvebi da saWmlis moneleba
§20
sakvebis Sedgeniloba
mcenareuli da cxoveluri sakvebi
vitaminebi da maTi daniSnuleba
Sedegi:
biol. X. 7.4. ikvlevs sakvebis Sedgenilobas (organuli da araorganuli
nivTierebebi, vitaminebi).
kvleva X. 2. moswavles SeuZlia kvlevis procesebis ganxorcieleba.
kvleva X. 4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
II gakveTilis mizani:
eqsperimentis gziT gamoavlinos zogierTi nivTiereba rZeSi.
moswavleTa drois
aqtivobebi Sefasebis forma
organizeba ganawileba
saSinao davalebis
mTeli klasi 5 wT. dakvirveba
Semowmeba
gakveTilis msvleloba
38
zogierTi nivTierebis gamovlena rZeSi
masala:
ori 200 ml qimiuri Wiqa spirtqura
ori cali sinjara Zabri
filtris qaRaldi pipeti
kalciumis qloridis (CaCl2) xsnari rZe
instruqcia:
qimiur WiqaSi CaasxiT rZe da aduReT 5 wuTis ganmavlobaSi. dadgiT ga-
sacieblad. gaciebul rZes gausinjeT gemo.
daskvna: ........................................................................................................................
39
gTavazobT instruqciis Sevsebul variants:
40
CaibareT jgufis mier Sevsebuli oqmebi.
gavacieT
41
V sakvebi da saWmlis moneleba
§20
sakvebis Sedgeniloba
mcenareuli da cxoveluri sakvebi
vitaminebi da maTi daniSnuleba
Sedegi:
biol. X. 7.4. ikvlevs sakvebis Sedgenilobas (organuli da araorganuli
nivTierebebi, vitaminebi).
kvl. X. 2. moswavles SeuZlia kvlevis procesebis ganxorcieleba.
kvl. X. 4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
moswavleTa drois
aqtivobebi Sefasebis forma
organizeba ganawileba
axali masalis
jgufuri, mTeli dakvirvebis gziT axali
wardgena 30 wT.
klasi informaciis aRqmis, jgufuri
eqsperimentiT
muSaobisa da dasknebis
jgufuri, mTeli gakeTebis unarebis Sefaseba
diskusia 10 wT.
klasi
gakveTilis msvleloba
eqsperimentis Catareba
ganumarteT klass, rom yovel sakveb produqts kvebiTi Rirebuleba gaaCnia.
sakveb Rirebulebas produqtebSi Semavali organuli da araorganuli nivTie-
rebebi gansazRvravs. magaliTad, kartofilis kvebiTi Rirebuleba saxameblis
raodenobazea damokidebuli.
hkiTxeT klass: Tu Tqven kartofilis kvebiTi Rirebulebis SenarCuneba gsurT,
rodis iqceviT sworad?
a. kartofils TliT, recxavT, WriT patara naWrebad da wvavT;
b. kartofils TliT, WriT patara naWrebad, recxavT da wvavT.
42
klasSi gaCndeba pasuxis gansxvavebuli versiebi. iqnebian a da b variantebis
momxreebi.
hkiTxeT klass: ratom fiqrobT, rom Tqven mier arCeuli varianti kartofils
kvebiT Rirebulebas unarCunebs?
rogor gesmiT termini `kvebiTi Rirebuleba~?
sakuTari mosazrebebis sisworeSi dasarwmuneblad, dayaviT klasi 4-5 moswav-
lian jgufebad da SesTavazeT cdis Catareba.
daurigeT TiToeul jgufs cdisTvis saWiro masala da instruqcia.
masala:
2 cali qimiuri Wiqa menzura
lanceti saxazavi
2 cali graduirebuli sinjara pipeti
wkiri saaTi
romelime jiSis kartofilis gorgli iodis xsnari
instruqcia:
gaTaleT kartofilis gorgli, CamoaWeriT mas kubis formis, ori erT-
nairi zomis (sigrZe _ 3 sm, sigane _ 3 sm, simaRle _ 3 sm) naWeri. erT-erTi
naWeri daWeriT wvrilad. mTliani naWeri moaTavseT a WiqaSi, xolo daWri-
li _ b WiqaSi. orives erTdroulad daasxiT 100 ml wyali. daayovneT 5
wT. drodadro urieT wkiriT. 5 wuTis Semdeg a da b Wiqebidan a da b sin-
jarebSi gadaitaneT 5-5 ml siTxe da daumateT TiTo wveTi iodis xsnari.
daakvirdiT siTxeebis Seferilobas a da b sinjarebSi. xedavT maT Soris
gansxvavebas? Seferilobis intensivobis mixedviT imsjeleT Tqveni mo-
sazrebis sisworeSi.
didformatian qaRaldze sqematurad gamosaxeT cdis mimdinareoba da
miuwereT daskvna. formatebsa da sinjarebs gaukeTeT jgufis Sesabamisi
aRniSvna.
43
buleba bevrad Semcirdeba, radgan am SemTxvevaSi wyalSi bevrad meti saxame-
beli gadava.
amis Semdeg moswavleebi unda daakvirdnen, aris Tu ara gansxvaveba b Stativis
sinjarebis siTxeebis Seferilobas Soris. mcire gansxvavebas isini aucile-
blad SeamCneven. imisaTvis, rom moswavleebs gamoumuSavdeT cdis standartu-
lad, erTnair pirobebSi Catarebis unar-Cveva da miRebuli Sedegebis inter-
pretaciis unari, mieciT maT saSualeba, gamoTqvan varaudi _ ras SeiZleba
gamoewvia aseTi gansxvaveba.
im SemTxvevaSi, Tu moswavleebi ver asaxeleben gansxvavebis mizezebs, dasviT
kiTxvebi:
•zustad daicaviT cdis yvela etapze instruqciis pirobebi?
•zustad gazomeT kartofilis naWrebi?
• erTnairi sididis naWrebad
daWeriT kartofili? cdis sqematuri gamosaxuleba
•zustad 100 ml. wyalSi mo-
aTavseT es naWrebi?
•ramden xans urieT da daa-
yovneT kartofili wyalSi?
•zustad 5 ml. siTxe gadaita-
neT sinjarebSi?
•ramdeni wveTi iodi daamateT
siTxes sinjarebSi?
•cdisTvis yvela jgufma er-
Ti da imave jiSis kartofili
gamoiyena?
cdis monacemebis interpreta-
ciis Semdeg, Tu moswavleebma
sworad gaiges naxSirwylebis
daniSnuleba organizmisTvis,
unda upasuxon Tqven mier das-
mul kiTxvas: rogor unda da-
amzados brinjis kerZi adami-
anma, romelsac gaxdoma surs?
moswavleebi pasuxoben: brin-
ji moxarSvamde didxans unda
Caalbos wyalSi, Semdeg wya-
li gadaRvaros, es procedura
ramdenjerme gaimeoros da mxo-
lod amis Semdeg moxarSos.
44
VII sunTqva
§25
sunTqva sxeulis zedapiriT
sunTqva traqeebiT
sunTqva layuCebiT
sunTqva filtvebiT. sunTqviTi parametrebi
Sedegi:
biol. X.6.7. moswavles SeuZlia daaxasiaTos sunTqvis procesebis Tavisebure-
bebi mcenareebsa cxovelebSi. aRwers gzebs, romliTac organizmi
maragdeba JangbadiT (mag., sxeulis zedapiri, traqeebi, layuCebi,
filtvebi).
kvl. X. 2. moswavles SeuZlia kvlevis procesebis ganxorcieleba.
kvl. X. 4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
gakveTilis mizani:
moswavle gaecnos layuCisa da filtvis agebulebas da agebulebis Tavisebu-
rebebi daakavSiros sunTqvasTan. gamoumuSavdes praqtikuli muSaobis, dak-
virvebis, ganWvretisa da monacemTa interpretaciis unar-Cvevebi.
moswavleTa drois
aqtivobebi Sefasebis forma
organizeba ganawileba
saSinao davalebis
mTeli klasi 5 wT. dakvirveba
Semowmeba
saSinao davalebis
mTeli klasi 5 wT.
gacnoba
gakveTilis msvleloba
45
danarTi
masala:
Tevzis layuCebi da qaTmis filtvebi, qimiuri Wiqa wyliT, pinceti,
lanceti, sapreparato nemsi, lupa.
instruqcia:
1. moacileT Tevzs layuCis saxuravebi da frTxilad amoiReT layuCebi.
daaTvaliereT isini lupiT.
ra ferisaa layuCebi? ratom? ---------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------
2. ramdeni firfitisgan Sedgeba TiToeuli layuCi? --------------------------
3. rogori agebuleba aqvs TiToeul firfitas? -------------------------------
----------------------------------------------------------------------------------------
4. rogor fiqrobT, ra mniSvneloba unda hqondes firfitebis raodeno-
basa da formas Jangbadis STanTqmis TvalsazrisiT? ----------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------
5. amoiReT qaTmis gulmkerdidan filtvebi. daaTvaliereT garedan. ra
ferisaa filtvebi? ratom? ------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------
6. gaWeriT erTi filtvi da gadanaWeri daaTvaliereT lupiT. ras xe-
davT? rogori agebuleba aqvs filtvs? --------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------
7. CadeT layuCi da filtvi wylian WiqaSi.
ras xedavT? -------------------------------------------------------------------------
-------------------------------
ra aris amis mizezi? ---------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------
8. mouWireT filtvs xeli. ra daemarTa filtvs? ratom? -------------------
----------------------------------------------------------------------------------------
9. ra mniSvneloba aqvs filtvis amgvar agebulebas Jangbadis STanTqmis
TvalsazrisiT? --------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------
daskvna:
-----------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------
-----------------------------------------------------------------------------------------
46
pasuxebi danarTSi dasmul kiTxvebze:
1. wiTeli, vinaidan isini daqselilia kapilarebiT.
2. oTxi.
3. TiToeuli firfita warmoadgens rkals uamravi nemsisebri gamonazar-
diT.
4. oTxi firfita da masze uamravi gamonazardi zrdis Jangbadis Semwov ze-
dapirs.
5. filtvebi vardisferi an wiTelia, vinaidan is daqselilia kapilarebiT.
6. filtvs Rrublisebri agebuleba aqvs.
7. layuCi CaiZira, xolo filtvi tivtivebs. buStukebi haeriT aris savse,
amitom filtvi msubuqia da is wyalSi tivtivebs.
8. filtvi deformirda, vinaidan buStukebidan haeri nawilobriv gamoidev-
na.
9. buStukebis didi raodenoba zrdis filtvis zedapirs, ris gamoc izrdeba
haeridan sisxlSi gadasuli Jangbadis raodenoba.
daskvna:
layuCebi da filtvebi imgvaradaa agebuli, rom isini maqsimalurad moipove-
ben Jangbads maTi saarsebo garemodan.
47
IX koordinacia da regulacia
§29
xerxemliani cxovelebis Tavis tvinis agebuleba
adamianis Tavis tvini
mexsiereba. mexsierebis meqanizmi
Zili. Zilis fazebi
Sedegi:
biol. X. 10. moswavles SeuZlia daasabuTos makoordinebeli sistemis mniSv-
neloba organizmisTvis.
gakveTilis mizani:
sakuTar organizmsa da sxva adamianebze dakvirvebis gziT Seqmnas warmodgena
mexsierebis meqanizmze da imsjelos mis rolze organizmis funqcionirebaSi.
moswavleTa
aqtivobebi drois ganawileba Sefasebis forma
organizeba
praqtikuli samuSao da
mTeli klasi 15 wT.
diskusia
gakveTilis msvleloba
48
moswavleebi pasuxoben: es funqcia mexsierebaa.
hkiTxeT: ra daemarTeboda adamians am unaris gareSe?
moswavleebi pasuxoben: am unaris gareSe adamiani codnas ver SeiZenda.
SesTavazeT moswavleebs gaixsenon adreuli bavSvobidan raime faqti, movlena
an adamiani da daasaxelon mizezi, romelmac am informaciis myari dafiqsireba
gamoiwvia maT gonebaSi.
moswavleebi asaxeleben faqtebs da imarTeba diskusia. diskusiis Sedegad midi-
an daskvnamde, rom yvela SemTxvevaSi mizezi Zlieri STabeWdileba iyo.
ganumarteT klass, rom mecnierebi dRemde zustad ver garkveulan mexsierebis
meqanizmSi, Tumca, erT-erTi hopoTezis Tanaxmad, gadamwyveti roli am pro-
cesSi Tavis tvinis erT-erT mediators _ glutaminis mJavas eniWeba, romelic
Tavis efeqts mxolod Zlieri STabeWdilebisas avlens.
imaSi gasarkvevad, Tu ratom SeCerda mecnierTa yuradReba am mediatorze,
riTaa is gamorCeuli sxva mediatorebisgan, mimarTeT klass: warmoidgineT,
rom ardadegebma, romelic zamTris kurortze gaatareT, Zlieri STabeWdile-
ba moaxdina Tqvenze. iq kargad gaerTeT: bevri isrialeT, grZnobdiT msusxav
yinvas saxeze, wiwvovani tyis suns, saRamos usmendiT musikas, cekvavdiT, mi-
irTmevdiT sayvarel nugbars, gaicaniT bevri adamiani. mas Semdeg sakmaod didi
dro gavida.
zafxulSi, televizorSi Tvali mohkariT Tovls da zamTris ardadegebis situ-
acia Tvalwin warmogidgaT. ra xdeboda mTe-
li am periodis ganmavlobaSi Tqvens tvinSi?
rogor moaxerxa am mediatorma tvinSi infor-
maciis dafiqsireba da aRdgena?
kurortze yofnisas, Tqven erTdroulad
aRgegznoT mxedvelobis, smenis, ynosvis, ge-
movnebis receptorebi, romlebmac infor-
macia tvinis sxvadasxva ganyofilebis nei-
ronebs gadasca. am neironebma wredi Seqmna.
kavSiri wredSi CarTul neironebs Soris
glutaminis mJaviT xorcieldeboda. swored
aq vlindeba glutaminis mJavas gansakuTreb-
uloba. sxva neiromediatorebisgan gansxvavebiT, romlebic receptorze ze-
moqmedebiT, mxolod mcire xniT aRagzneben neirons, glutaminis mJavas aqvs
unari, receptorze erTjeradi zemoqmedebiT, didxans amyofos neironi ag-
znebul mdgomareobaSi. wredSi CarTuli neironebi mudmiv mzadyofnaSi iyo.
sul mcire signali sakmarisi aRmoCnda wredis erT-erTi wevris asagznebad da
man momentalurad aiyolia ansamblis sxva wevrebi, amitom ardadegebis situa-
cia Tvalwin cxadad warmogidgaT.
uCveneT ilustracia saxelmZRvaneloSi.
ganumarteT, rom grZnobaTa organoebidan Sesuli informacia tvinSi srulad
aRibeWdeba. am informacias didi moculoba aqvs da tvini mxolod mcire xniT
imaxsovrebs, xangrZlivad ki mxolod is `gadainaxeba~, romelmac didi STabeW-
dileba moaxdina masze.
49
SesTavazeT moswavleebs, Seamowmon sakuTari mexsierebis moculoba da si-
zuste.
daurigeT maT ilustraciebi da Sesabamisi instruqcia (danarTi 1).
danarTi 1
50
IX koordinacia da regulacia
§30
nervul sistemaze moqmedi nivTierebebi
stimulatorebi, depresantebi, narkotikebi, halucinogenebi
Sedegi:
biol. X. 10. 6. saubrobs nervuli sistemisTvis zogierTi medikamentis dama-
zianebel efeqtze;
kvl. X. 4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
gakveTilis mizani:
moswavleebi gaerkvnen paTologiuri damokidebulebis arsSi; gaacnobieron,
ras niSnavs, iyo damokidebuli; ra maxasiaTeblebi aqvs damokidebulebas; ra
problems uqmnis adamians paTologiuri damokidebuleba.
gakveTilis msvleloba
51
gan? gatacebis mqone adamians SenarCunebuli aqvs gare samyarosTan srul-
fasovani kontaqti, mas sWirdeba sayvareli saqmianobisgan dasveneba da sxva
rameze gadarTva, igi ar ugulvebelyofs axloblebis interesebs da SeuZlia,
siamovneba sxva saqmeSic hpovos. adamiani SeiZleba damokidebuli gaxdes ama
Tu im qcevaze an nivTierebaze. Sesabamisad, ganasxvaveben qceviT da qimiur
damokidebulebas.
auxseniT klass, ras niSnavs qceviTi da qimiuri damokidebuleba da ganumar-
teT maTi Taviseburebebi.
miawodeT klass damokidebulebis sxvadasxva variantebis CamonaTvali: azar-
tul TamaSebze (kazino, totalizatori), televizorze, kompiuterul TamaSe-
bze, telefonze, serialebze, Tambaqoze, alkoholze, aralegalur narkotike-
bze da sxva.
dayaviT klasi ramdenime jgufad.
TiToeulma jgufma unda SearCios damokidebulebis erT-erTi forma, warmo-
idginos am damokidebulebis mqone adamiani da 10 wuTis ganmavlobaSi aRweros:
• rogoria am adamianis erTi rigiTi dRe;
• ra problemebi gauCnda mas damokidebulebis gamo (janmrTelobis, urTier-
Tobebis, finansuri da sxva).
5 wuTis Semdeg TiToeuli jgufis romelime wevri warmoadgens saerTo namuSe-
vars. sxva jgufebis wevrebs SeuZliaT SekiTxvebis dasma.
SekiTxvebiT mieciT sasurveli mimarTuleba msjelobas. amis Semdeg klasSi ga-
marTeT saerTo jgufuri diskusia imis Sesaxeb, Tu ra saerToa Tqven mier ward-
genil sxvadasxva tipis damokidebulebis mqone adamianTa problemebs Soris.
52
IX koordinacia da regulacia
§30
nervul sistemaze moqmedi nivTierebebi
stimulatorebi, depresantebi, narkotikebi, halucinogenebi
Sedegi:
biol. X.10.6. saubrobs nervuli sistemisTvis zogierTi medikamentis dama-
zianebel efeqtze;
kvl. X.4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
gakveTilis mizani:
informaciis miwodeba narkotikebis organizmze zemoqmedebis Sesaxeb.
gakveTilis msvleloba
hkiTxeT moswavleebs: ra ucxo nivTierebebi xvdeba adamianis organizmSi? pa-
suxad SeiZleba dasaxeldes narkotikebi, alkoholi, Tambaqo, wamlebi, ste-
roidebi da sxva.
xazi gausviT, rom zogierTi nivTiereba sasikeTo zegavlenas axdens janmr-
Telobaze, Tu is eqimis daniSnulebiT miiReba, magaliTad, vitaminebi da wam-
lebi, magram maTi arasworad miReba Zalian sazianoa.
auxseniT, rom es TamaSi Seexeba narkotikebs da maT zegavlenas janmrTelobaze.
TamaSis wesebi aseTia:
• ori gundi ejibreba erTmaneTs, vis aqvs ufro swori codna narkotikebis mav-
neobasTan dakavSirebiT. yoveli swori pasuxisaTvis gundi miiRebs qulas.
• gundebis wevrebi rigrigobiT amoiReben dakecil baraTs konteineridan. zog
baraTze mcdari azri weria, zogi debuleba ki simarTles Seesatyviseba.
• gundis wevri kiTxulobs debulebas da mTeli gundi erTad fiqrobs pasuxze.
dro pasuxisTvis SezRudulia.
monawileebi iyofian or gundad da sxdebian oTaxis urTierTsapirispiro mxa-
res. gundebi irCeven saxels.
romelime gundis erT-erTi wevri amoiRebs baraTs, kiTxulobs debulebas da
gundTan erTad iRebs gadawyvetilebas. swori pasuxisTvis gundi iRebs qulas.
53
damatebiTi informaciisTvis, romelic asabuTebs, ratom aris debuleba swori
an mcdari, gunds damatebiTi qula eniWeba.
Tu gunds ara aqvs swori pasuxi, miawodeT damatebiTi informacia. Semdeg
meore gundis warmomadgeneli iRebs yuTidan baraTs da procedura meorde-
ba. ecadeT, yvela monawilem moaswros baraTis amoReba. imisTvis, rom TamaSi
cocxlad warimarTos, pasuxebisTvis mieciT mokle dro _ 30-60 wami.
TamaSis dasasruls, dro dauTmeT diskusias.
sakiTxebi diskusiisTvis:
1. sxva ra narkotikebze gsmeniaT mozardebisgan?
2. sxva ra mcdari azrebi gagigiaT? romeli maTganis sjeraT Tqvens nacno-
bebs?
3. romeli iyo TqvenTvis axali da moulodneli am debulebebidan?
4. Tqveni azriT, romeli miTia yvelaze saziano? ratom?
54
IX koordinacia da regulacia
§30
nervul sistemaze moqmedi nivTierebebi
stimulatorebi, depresantebi, narkotikebi, halucinogenebi
Sedegi:
biol.X.10.6.saubrobs nervuli sistemisTvis zogierTi medikamentis dama-
biol.X.10.6.
zianebel efeqtze;
kvl. X. 4. moswavles SeuZlia monacemTa analizi da Sefaseba.
gakveTilis mizani:
sakuTari poziciis argumentirebulad dasabuTebisa da TanamSromlobis una-
rebis gavarjiSeba.
masala: furclebi, kalmebi.
gakveTilis msvleloba
55
pasuxebi teqstSi CarTul da saSinao
davalebebis kiTxvebze
I sicocxlis molekulebi
§1
organizmis qimiuri Sedgeniloba
araorganuli nivTierebebi
wyali da mineraluri marilebi
56
2.
pH
8,50 4,75
4,50
8,00
7,50 4,25
4,00
1 10 17 24 31 38 45 52 58 1 10 17 24 31 38 45 52 58
dReebi dReebi
O
O H
+
+
3. wylis erTi molekula wyalbaduri
H
H O
+
+
bmebiT wylis oTx sxva molkulas ukav- H
+
H
+
Sirdeba.
H
O
+
O
H
+
H
H
+
+
dilis saaTebSi mzis amosvlamde da mzis Casvlis Semdeg wylis pH
daaxloebiT 5-is tolia, vinaidan am dros fotosinTezi ar mimdi-
nareobs da wyali mdidaria CO2-iT, rac wylis mJavianobas zrdis.
11 saaTis Semdeg TandaTan izrdeba pH-is ricxviTi maCvenebeli,
romelic piks 17 saaTisTvis aRwevs. am dros pH 7,5-is tolia. ro-
gorc Cans, am dros gamoyofili CO2 maqsimalurad STainTqmeba
mcenareebis mier, amitom mJavianoba mcirdeba.
5
pH
8 10 12 14 16 18 20 22
dro (sT)
57
I sicocxlis molekulebi
§2
organuli nivTierebebi
cilebi. cilebis struqtura
1.
a. ilustracia cilis meorad struqturas asa-
xavs.
b. spirals peptiduri bmebi warmoqmnis.
g. spiralTan dakavSirebuli sxvadasxva formisa
da Seferilobis figurebi aminomJavaTa radi-
kalebia.
2.
a. valinisa da alaninis hidrofoburi radikalebi erTmaneTis mi-
marTulebiT imoZravebs da sabolood erTad aRmoCndeba, ris
gamoc spirali moixreba.
58
e. cilis pirveladi struqtura gansazRvravs cilis mesameul
struqturas, anu cilis mesameuli struqturis gorglis
forma mTlianadaa damokidebuli imaze, Tu romeli aminomJa-
vebi aSenebs cilis molekulas.
I sicocxlis molekulebi
§3
organuli nivTierebebi
cilebi. cilebis funqciebi
1.
a. aracocxal bunebaSi reaqciis siCqa-
re temperaturis matebis propor- A
reaqciis siCqare
59
lekulebi denaturirdeba, ami-
tom maTi aqtiuri centri defor- B
reaqciis siCqare
mirdeba. masSi substrati veRar
Tavsdeba da reaqcia veRar mim-
dinareobs.
d. 400C-ze zemoT fermentebi dena-
turirdeba da reaqciebis mimdi-
nareoba Cvens organizmSi brkol-
temperatura
deba.
2.
a. pH-is cvlileba cvlis aqtiuri centris struqturas.
b. pH 2-ze pepsinia aqtiuri, xolo pH 7-ze _ ujredis citozo-
lis fermentebi.
reaqciis siCqare
B
A
1 2 3 4 5 6 7
8 9
pH
3.
kiTxvebi pasuxebi
60
1. mZime metalebi fermentebis Seuqcevadi inhibitorebia.
2. meoTxe antigens.
1 2 3
4 5 6
3.
a. cilis laqebs proteazebi aqroben.
b. cximis laqa lipazebs amoyavs qsovilidan.
g. 1000 C -ze fermentebi denaturirdeba.
I sicocxlis molekulebi
§4
organuli nivTierebebi
naxSirwylebi: monosaqaridebi, oligosaqaridebi,
polisaqaridebi
naxSirwylebis mniSvneloba
61
dis, romelic sxeulis yvela ujreds amaragebs energiiT.
3 qitinovani garsi am organizmebis zrdas aferxebs, amitom intensi-
uri zrdis periodSi isini qitinazaTi qitinovan safarvels Slian.
1. spora;
2. sporis gaRiveba;
3. hifebis warmoqmna;
4. miceliumis zrda;
5. zrdasruli forma.
1 2 3 4 5
sokos sasicocxlo cikli
62
2. marcvleulis mosavlianobas mkveTrad amcirebs sxvadasxva-
gvari sokovani daavadebebi. maT winaRmdeg sabrZolvelad
efeqturi iqneboda sokos ujredidan qitinazaze pasuxismge-
beli genis gadatana mcenaris ujredSi. Semdeg am ujredidan
qsoviluri kulturis meTodiT mcenaris gamozrda.
I sicocxlis molekulebi
§5
organuli nivTierebebi
lipidebi: cximebi, fosfolipidebi, cvilebi, steroidebi
lipidebis daniSnuleba
63
5. 6.
H
O
lecitini
+ H
+ zeTi
+H
O
+H
H
+
O
H
+
+
H
O
+
H
+
H
O
+
H
+
H
+
+
+ H
H
H
Zmris
O
wyalxsnari
7.
aqvs funqcia
aqvs funqcia cximi, zeTi aqvs funqcia
aris aris aris
damcvelobiTi cvili lipidi steroidi sasignalo
aris
fosfolipidi
aqvs funqcia
struqturuli
1.
hidrofiluri hidrofoburi
2.
samSeneblo Tboregulacia
energetikuli endogenuri wylis
wyaro
64
3.
cximi damcvelobiTi
cvili energetikuli
fosfolipidi samSeneblo
steroidi sasignalo
I sicocxlis molekulebi
§6
organuli nivTierebebi. dnm
dnm-is aRmoCenis istoria
65
xe
siT
xe
siT
naleqi
sanjRrevelaSi centrifugireba
gadatana
I sicocxlis molekulebi
§7
dnm-is qimiuri Sedgeniloba
Cargafis kanoni
dnm-is rentgenuli kristalografia
dnm-is molekulis ormagi spiralis modeli
1. a_ a_ g_c
c_cc_g
g_T
T_c
c_TT_TT
T_TT_cc_ g_g
g_c
c_a
a_ g_ a_ a
2.
a. aseTi ganlageba arRvevs Cargafis kanonis im punqts, romelic
amtkicebs, rom a = T da g = c.
b. r. franklinis monacemebiT dnm-is molekulis sigane mTel mis
sigrZeze erTnairia da 2 nm-is tolia. dnm-is molekulaSi erT-
maneTis pirispir mdgomi adeninisa da guaninis didi zomis mo-
lekulebi dnm-is molekulis am adgils gaafarToebda, xolo
erTmaneTis pirispir mdgomi citozini da Timini am adgils Se-
aviwroebda.
1. kibis sayrden vertikalur RerZebs qmnis dezoqsiribozasa da
66
fosformJavas molekulebi,
maT Soris warmoqmnili myari
kovalenturi bmebiT, xolo
kibis safexurebs _ azoto-
vani fuZeebi, maT Soris arse-
buli wyalbaduri bmebiT.
2. `Cangreulia~ kibis qvemodan
mesame safexuri, radgan ara-
komplementaruli citozi-
ni da adenini erTmaneTTan
wyalbaduri bmebiT ver da-
kavSirdeba.
1. sworia g.
a T
T a
g c
g c
T a
c a
g c
a T
2. sworia g.
1.
67
II ujredi
§8
ujreduli Teoria
vxedavT
dizenteriuli ameba,
eqinokoki, askarida wiTuris gamomwvevi,
tripanosoma,
Sidsis gamomwvevi
triqinela
68
II ujredi
§9
plazmuri membrana
plazmuri membranis agebuleba
plazmuri membranis funqciebi
69
masSi garemodan wyali Sedis da is gaibereba. mesame SemTxveva-
Si eriTrociti hipertonul xsnarSia. eriTrocitidan wyali
gamodis da is iCuteba.
1 2 3
1 2 3
1
2
3. es hipoTeza uaryves, radgan is ver xsni-
da gaadvilebuli difuziiT ionebisa
da hidrofiluri nivTierebebis trans-
ports, aseve aqtiur transports.
70
ukavSirdeba. C cilis zeda da qveda nawili aminomJavebis da-
debiTad damuxtuli radikalebiT fosfolipidebis uaryo-
fiTad damuxtul Tavebs ukavSirdeba. misi centraluri nawili
ki hidrofoburi aminomJavebiT fosfolipidebis kudebTan am-
yarebs kavSirs. amitom is membranaSi myarad fiqsirdeba.
5. mariliani wyali fesvis ujredebisTvis hipertonuli garemoa,
amitom fesvis ujredebidan wyali gareT iwyebs gamosvlas da
mcenare Wkneba.
1. g.
2. baqteriebi amiT Tavs icaven membranis zedmeti gamyarebisgan.
zedmetad myari membrana kargavs normaluri funqcionirebis
unars. cnobilia, rom ujeri fosfolipidebi zrdian membranis
denadobas.
3.
A _ cxel klimatur pirobebSi mcxovre-
fosfolipidebis
bi organizmebi.
Semcveloba
B _ zomier klimatur pirobebSi mcxov-
rebi organizmebi.
C _ civ klimatur pirobebSi mcxovrebi
organizmebi.
4. A B C
gaadvilebuli difuzia Jangbadi organizmebi
fagocitozi wyali
difuzia spirti
osmosi aminomJava
cila
5.
membranuli
transporti
aqtiuri
pasiuri tranporti
transporti endocitozi egzocitozi
ionebi cila
gaadvilebuli
difuzia osmosi receptorda- receptorda-
difuzia
moukidebeli mokidebuli pinocitozi
endocitozi endocitozi
71
II ujredi
§10
birTvi
ribosoma
endoplazmuri bade
goljis kompleqsi
2 3 4
1. xorkliani endoplazmuri bade;
2.ribosoma;
3. cila;
4. vezikula.
72
1. xorkliani endoplaz- 1 2 3
muri bade;
2. ribosoma;
3. endoplazmur badeSi
warmoqmnili vezikula;
4. goljis kompleqsi; 4
5. goljis kompleqsSi
warmoqmnili vezikula.
5
Se
ic
cilebi av
s
aSenebulia
erTi endoplazmuri mdebareobs birTvTan
lipidebi membranisgan bade axlos
naxSirwylebi
gluvi xorkliani
aqvs funqcia
cilebis nivTierebaTa
sinTezi transporti
73
II ujredi
§11
lizosoma
mitoqondria
qloroplasti
citoConCxi
1.
74
1.
ribosoma moneleba
mitoqondria detoqsikacia
endoplazmuri bade cilis sinTezi
lizosoma sunTqva
citoConCxi fotosinTezi
qloroplasti organoidebis moZraoba
1.
75
2. ujredSi neitralur pH-ze lizosomis fermentebi inaqti-
virdeba.
3.
organuli nivTiereba
Zvali struqturuli
Sedis qsovilebis aris aqvs
myesi SedgenilobaSi funqciebi katalizuri
cila
sisxli receptoruli
moZraobiTi
76
guli bmiT 2 fosfatis jgufia dakavSirebuli.
3 adf adenozindifosfats niSnavs, amf _ adenozinmonofosfats.
4 wyalbadis ionebi membranaTaSorisi sivrcidan, sadac maTi koncen-
tracia maRalia, moZraobs matriqsisken, sadac wyalbadis ionebi
cotaa. aseve, wyalbadis ionebi, romlebic dadebiTadaa damuxtu-
li, moZraobs uaryofiTad damuxtuli arisken, romelsac membra-
nis SigniT uaryofiTad damuxtuli Jangbadis ionebi qmnis.
5 membranaTaSoris sivrceSi wyalbadis ionebi grovdeba, iseve, ro-
gorc hidroeleqtrosadguris wyalsacavSi. rodesac wyalbadis
koncentracia garkveul zRvars miaRwevs, membranis arxi ixsneba,
romlis gavliT wyalbadis ionebi swrafad moZraobs. wyalsacavSi
wylis garkveuli donis miRwevis Semdeg rabebs xsnian da wyali
didi simaRlidan qvemoT maRali siswrafiT moZraobs. wyalbadis
moZraobis kinetikuri energia atf-is molekulaSi makroerguli
qimiuri bmis energiad gardaiqmneba. wylis kinetikuri energia
turbinebs abrunebs, romlis meqanikuri energia eleqtrul ener-
giad gardaiqmneba.
6 botulizmisa da tetanusis gamomwvevi baqteriebi. glikolizis
dros mxolod 2 molekula atf warmoiqmneba, rac 19-jer naklebia
aerobuli sunTqvis dros warmoqmnil energiaze.
7 rZemJava baqteriebs iyeneben mawvnis, iogurtis, araJnis warmoe-
baSi, aseve damwnilebisa da dasilosebisTvis.
8 sokoebi gamoiyeneba alkohluri sasmelebisa da sakonditro
nawarmis dasamzadeblad, aseve puris cxobaSi.
1. temperatura Jangbadis
o
(t c) moxmareba
(ml/wm)
Jangbadis moxmareba
2.0
1.5 10 0.5
20 1.0
1.0
30 2.0
0.5 40 1.5
50 0.3
60 0.0
10 20 30 40 50 60
temperatura
77
dinareobs, vinaidan am dros atf-is energias mcenare Canasaxis
zrda-ganviTarebis process axmars.
2.
glukoza
glikolizi
spirtuli
duRili
rZemJava
duRili
aerobuli
sunTqva
rZemJava naxSirorJangi
naxSirorJangi eTanoli
78
warmoqmnili organuli nivTierebebi mxolod `saremonto sa-
muSaoebs~ xmardeba, anu isini `daberebuli~ organoidebis axa-
li organoidebiT CanacvlebisTvis gamoiyeneba.
2. g.
3.
plazmuri membrana eleqtronebis gadatana
citoplazma glikolizi
matriqsi
79
III nivTierebaTa cvla ujredSi
§13
plastikuri cvla mcenareebSi
fotosinTezi
1.
g. A situacia sibneles asaxavs. am dros fotosinTezi ar mimdina-
reobs da Jangbadi ar gamoiyofa. aerobuli baqteriebi gafan-
tulia. B situacia sinaTleze xdeba. am dros baqteriebi Jang-
badiani arisken miiswrafvis da jgufebad grovdeba.
1 2
a. mecniers ainteresebda spi-
rogiras mier warmoqmnili
airis raoba.
b. engelmanma daaskvna, rom
es airi Jangbadia da is mxo-
lod sinaTlis pirobebSi
gamoiyofa.
A B
1. spirogira; 2. baqteriebi.
2.
a. mecniers ainteresebda, sinaTlis speqtris romel ubans iyeneb-
da spirogira fotosinTezisTvis.
80
b. man daadgina, rom qloroplas-
ti fotosinTezisTvis iyenebs 2
lurj da wiTel sxivebs.
3. fotosinTezSi moreagire ori-
ve nivTiereba _ wyali da nax-
SirorJangi _ Jangbads Seicavs.
mecnierebs ainteresebdaT reaq-
ciis produqtebis _ moleku-
luri Jangbadisa da glukozis
Jangbadis warmomavloba.
18 18 1
6CO2 + 6H2O → C6H12O6 + O2
prizma
eqsperimentma daadastura, rom
Tavisufali Jangbadi wylis mo- 1. spirogira
lekulidan warmoiqmneba. 2. baqteriebi
4. Tu naxSirorJangSi Jangbads mo-
niSnav da moniSnuli Jangbadi glukozis molekulaSi aRmoCn-
deba, es imas daadasturebs, rom naxSirorJangi glukozis mole-
kulis warmoqmnaSi monawileobs.
81
2. pirvel kolbaSi fotosinTezis procesi ar warimarTa, radgan
mas folgis qaRaldi hqonda Semoxveuli. mcenare am pirobebSi
mxolod sunTqavda _ naxSirorJangs gamoyofda. naxSirorJang-
ma xsnari SeamJava, amitom man iisferi miiRo.
meore kolbaSi moTavsebuli mcenare fotosinTezsac awarmo-
ebda da sunTqavda kidec. Tumca, sinaTleze fotosinTezi uf-
ro intensiurad mimdinareobs, vidre sunTqva. amitom mcenarem
naxSirorJangi STanTqa, xsnari gatutianda da gayviTlda.
mesame kolbaSi mcenare arc sunTqavs da arc fotosinTezs awar-
moebs, radgan, mduRare wyalSi moTavsebis gamo, misi fer-
mentebi denaturirda. kolbaSi siTxis mJavianoba ar icvleba
da is narinjisferia.
I II III
3.
fotosinTezi sunTqva
glukozaSi dagrovili
2. mzis energia glukozaSi inaxeba
energia Tavisufldeba
6. mimdinareobs mxolod
mimdinareobs mitoqondriaSi
qlorofilis monawileobiT
82
4.
a. am eqsperimentSi damoukideblad
cvladi sidide sinaTlis intensivo-
baa.
b. fotosinTezis siCqare, anu drois er-
TeulSi gamoyofili buStukebis ra-
odenoba damokidebulad cvladia.
g. sinaTlis intensivobis zrdasTan er-
Tad, izrdeba fotosinTezis inten-
sivoba.
d. wylis temperaturis garda, yvela parametri ucvlelia.
e. wylis temperatura matulobda, mas naTura aTbobda.
v. fotosinTezis siCqare temperaturazecaa damokidebuli, vi-
naidan mas fermentebi warmarTavs. temperaturis gazrdiT iz-
rdeba fotosinTezis intensivoba.
z. eqsperimentis mimdinareobisas temperaturis cvlileba Tavi-
dan SeiZleba aicilo, Tu WurWels wylian abazanaSi moaTavseb.
T. es meTodi fotosinTezis siCqaris sinaTlis intenisvobaze da-
mokidebulebis gansazRvris zust meTodad ver gamodgeba.
83
IV fotosinTezi da transporti mcenareebSi
§15
mcenare da mineralebi
mineraluri marilebis mniSvneloba mcenareebisTvis
mineraluri marilebis ujredebSi SeRwevis gzebi
sasuqebi
1.
a. am eqsperimentSi damoukideblad cvladi sidide mcenaris-
Tvis aucilebeli erT-erTi qimiuri elementis Semcveli niv-
Tiereba, magaliTad, azotis, fosforis an kaliumis marilia;
damokidebulad cvladi ki fesvis, Reros an foTlis sigrZe,
yvavilisa da nayofis ganviTarebaa.
b. A sakontrolo mcenarea. mas yvela organo normalurad aqvs
ganviTarebuli. rogorc Cans, mas sakmarisi raodenobiT miewo-
deba yvela elementi. B mcenares magniumis ionebi unda akldes,
radgan moyviTalo feri dakravs. qlorofilis naklebobisas
foTosinTezic brkoldeba, rac mcenaris zrdazec moqmedebs.
mcenare, sakontrolosTan SedarebiT, cudad izrdeba. C
mcenares kaliumis ionebi aklia, radgan nayofs ver iviTarebs.
D mcenare Zalian dakninebulia azotis ukmarisobis gamo, ro-
84
melic ujredebis mTavari samSeneblo masalis _ cilebis Sed-
genilobaSi Sedis.
A B C D
g. Jangbadis deficiti mcenareSi atf-is sinTezs daamuxruWebs,
es ki mineraluri nivTierebis aqtiur transports SeuSlis
xels. amis gamo mcenareSi cilebisa da nukleinis mJavebis sin-
Tezi dabrkoldeba da mcenare cudad ganviTardeba.
2.
a. am eqsperimentSi damoukideblad cvladi sidideebia tempera-
tura, cianidi, Jangbadi, magniumis ionebis koncentracia.
b. damokidebulad cvladia magniumis ionebis STanTqma fesvis
ujredebis mier da Sesabamisad, mcenaris ganviTareba.
g. mecnierebis varaudiT, Mg-is ionebis STanTqma ujredSi aqti-
uri transportiT xorcieldeba maSin, rodesac misi koncen-
tracia niadagSi naklebia, vidre ujredSi.
d. eqsperimentma maTi hipoTezis siswore daadastura, radgan:
● fermentuli reaqciebisas temperaturis zrda garkveul far-
glebSi reaqciis siCqares zrdis.
● garkveul temperaturaze fermentuli reaqciis siCqare mcir-
deba fermentis denaturaciis gamo.
● cianidi ujredul sunTqvas blokavs.
● Jangbadis gareSe ujreduli sunTqva ar mimdinareobs.
● ujreduli sunTqvisas glukoza iwveba.
● es faqti magniumis ionebis aqtiur transportze miuTiTebs.
3.
a. Jangbadis koncentraciis zrdas-
ionebis STanTqma
85
aucilebelia ionebis aqtiuri transportirebisTvis ujredSi.
g. es imas niSnavs, rom garkveul ionebs ujredSi SeRweva SeuZlia,
Tu maTi koncentracia niadagSi bevrad sWarbobs ujredSi am
ionebis koncentracias.
4.
aqvs funqcia
glukoza sunTqva
gardaiqmneba nivTierebebad
86
IV fotosinTezi da transporti mcenareebSi
§16
mcenaris satransporto sistema
fesvuri wneva, transpiracia
1.
a. parkis kideebze gaCenili wveTebi wylis
wveTebia, romelic mcenarem foTlebiT
aaorTqla.
b. bageebi dRis sinaTleze ixsneba, amitom
transpiracia sinaTlis gareSe ar mimdi-
nareobs. RamiT parkis kedlebze wylis
wveTebs ver SeamCnev.
2.
a. malpigis ainteresebda, sad iyo ganla-
gebuli organuli nivTierebis gamtari
qsovilebi mcenaris ReroSi.
b. qerqidan saqarozas xsnari Jonavda.
87
g. garkveuli xnis manZilze mcenare sicocxlis unarianobas inar-
Cunebda, radgan foTlebi fotosinTezs awarmoebdnen, xolo
Rerosa da fesvebSi organuli nivTierebebis garkveuli maragi
arsebobda.
d. foTlebma fotosinTezi veRar awarmoes, xolo Rerosa da
fesvSi ki organuli nivTierebebis maragi gamoilia.
e. malpigim daaskvna, rom sacriseburi milebi qerqSi gadis.
5.
a. eqsperimentisTvis daaxloebiT erTi zomis aRmonacenebi unda
SearCio.
b. sakontrolo mcenared nebismieri maTgani unda SearCio.
g. darCenili ori mcenaridan, erT-erTs basri daniT unda moaci-
lo ramdenime foToli, xolo meores _ foTlebis umravle-
soba.
d. zeTi frTxilad unda daamato wyals sinjaraSi, raTa Tavidan
aicilo wylis aorTqleba.
e. wylis done, savaraudod, im sinjaraSi daiwevs yvelaze metad,
88
romelSic mcenares yvelaze naklebi foToli aqvs.
v. wylis transportirebaSi gadamwyveti roli transpiracias eni-
Weba.
z. zeTis gamoyenebam eqsperimentSi gazarda monacemebis sarwmu-
nooba _ wyali mxolod foTlebidan orTqldeba.
6. transpiraciis intensivoba
A
C A _b
B _g
B C _a
D _d
D
bunebrivi pirobebi
7.
a.
89
1. fesvuri wneva, transpiracia, wylis molekulebis SeWidulo-
ba.
2. bageebis ujredebi epidermisis ujredebisgan gansxvavebiT
qlorofils Seicavs, amitom mas fotosinTezis unari gaaCnia.
sinTezirebuli glukoza zrdis am ujredebSi wylis Sewovis
unars, maTSi mezobeli ujredebidan osmosis gziT wyali aR-
wevs, bageebis ujredebi ibereba da bagis xvreli ixsneba.
1.
WurWlebi haeris Sesvla foTolSi
sacrisebri milebi wylis Sesvla foTolSi Rerodan
bagis ujredebi organuli nivTierebebis transporti
bagis xvreli foTlis dacva wylis dakargvisgan
2. d.
90
V sakvebi da saWmlis moneleba
§17
heterotrofuli kvebis tipebi
erTujredianebis, uxerxemlo da xerxemliani cxovelebis
kveba da moneleba
91
V sakvebi da saWmlis moneleba
§18
ZuZumwovrebis saWmlis momnelebeli sistema
moneleba piris RruSi
moneleba kuWSi
92
3. cxovelebi Wrilobis alokvisas dezinfeqcias ukeTeben dazi-
anebul adgils, radgan nerwyvi baqteriocidul nivTierebas
_ lizocims Seicavs.
4. adamianis kuWi mcoxnelis maWiks hgavs, vinaidan adamianis ku-
Wis msgavsad, aqac mJava area.
5. mcoxnelebs axasiaTebT heterotrofuli kvebis halozouri da
simbiozuri kvebis tipi.
6. mtacebeli cxovelebis nerwyvi, romlebic swrafad ylapaven
sakvebis naWrebs, fermentebs ar Seicavs.
93
naRvelma gamoiwvia cximis emulgireba da daaCqara misi fil-
tracia.
4.
10
6
1
8
9
2
1. kuWi;
7 2. Tormetgoja nawlavi;
3
3. wvrili nawlavi;
11 4. msxvili nawlavi;
5. swori nawlavi;
6. RviZli;
4 7. kuWqveSa jirkvali;
8. cila;
9. disaqaridi;
5 10. cximi;
11. wyali.
saWmlis
momnelebeli funqcia
sistemis
ganyofileba
94
bayayis Tavkombala ikvebeba mcenareuli sakvebiT, xolo zrdasru-
li bayayi _ cxoveluriT (mwerebiT). mcenareuli sakvebis monele-
bas ufro didi dro sWirdeba, amitom Tavkombalas nawlavi ufro
grZelia.
95
7. igrZnoba naxSirwylis gemo, radgan is motkboa. rZis zedapirze
cximis wveTebi gaCnda. msubuqi wveTebi rZis zedapirze moeq-
ca. duRilis dros rZis SedgenilobaSi Semavali molekulebi
swrafad moZraobda da cximis molekulebi ver axerxebda erT-
maneTTan dakavSirebas _ wveTSi gaerTianebas. cila, romelmac
ver gauZlo maRal temperaturas, gamoileqa. kalciumis qlo-
ridis moqmedebiT rZe aiWra. cila xsnadi mdgomareobidan ux-
snadSi gadavida. gafiltvris Semdeg filtratze darCenili
produqti xaWos hgavs. filtrati gamWvirvalea. rZis ZiriTad
masas qmnis wyali. rZeSi didi raodenobiT cilaa.
96
V sakvebi da saWmlis moneleba
§21
sakvebis energetikuli Rirebuleba
sakvebSi energiis gansazRvra
adamianis moTxovnileba energiaze
dabalansebuli kveba
9,3 X 3,2
X = --------- = 29,76 kkal.
1
97
energiis danaxarji (kjouli) qali
mamakaci
asaki/aqtivoba
25 wlis meZuZuri
mZinare adamiani
25 wlis orsuli
25 wlis ofisSi
60 wlis ofisSi
axalSobili da
8 wlis TamaSis
17 wlis sirbi-
25 wlis gzis
lis dros
momuSave
momuSave
dros
muSa
98
2. TxilamurebiT srialisas 1 saaTis ganmavlobaSi adamiani xar-
javs 420 kkal-s. 30 wuTis manZilze igi daxarjavs 210 kkal-s.
3.
sirbili
CogburTis TamaSi
velosipediT rbola
figuruli sriali
TxilamurebiT sriali
1000
900
frenburTis TamaSi
800
dilis varjiSi
700
600
siaruli
500
curva
400
300
200
100
99
VI sisxli da sisxlis mimoqceva
§22
satransporto sistema cxovelebSi
sisxlis mimoqcevis sistema uxerxemlo cxovelebSi
Tevzebis, amfibiebis, qvewarmavlebisa da frinvelebis sisxlis
mimoqcevis sistema
1.
a. sisxli gaxda alisferi, vinaidan is Jangbads daukavSirda da
arteriul sisxlad gardaiqmna.
b.
№ cdis piroba cdis Sedegi daskvna
I sisxli + safuaris sisxlma feri Seicvala safuaris ujredebma
suspenzia _ is gamuqda sunTqvisTvis gamoiyena Jang-
badi, romelic hemoglobinma
dakarga. gamoyofili naxSiror-
Jangi daukavSirda hemoglobins.
sisxli gaxda venuri.
100
2.
101
4. sqema sisxlis jgufebis SeTavsebadobaze ase gamoiyureba:
a b g d
1 5 3 2, 3, 4.
102
VI sisxli da sisxlis mimoqceva
§24
ZuZumwovrebis sisxlis mimoqcevis sistema
gulisa da sisxlZarRvebis agebuleba da funqciebi
gulis ciklis fazebi
zogierTi gul-sisxlZarRvovani paTologiebi
2.
3.
103
5. gaixsene gulis ciklis fazebi. winagulebi gulis mTel ciklSi
0,1 wm ikumSeba da 0,7 wm modunebulia _ isvenebs, xolo parku-
Wi 0,3 wm ikumSeba da 0,5 wm isvenebs.
104
VII sunTqva
§25
sunTqva sxeulis zedapiriT
sunTqva traqeebiT
sunTqva layuCebiT
sunTqva filtvebiT. sunTqviTi parametrebi
1.
a. pirveli cdis maCvenebeli imitom aris ufro maRali, rom Rrma
CasunTqvis Semdeg organizmSi Jangbadis koncentracia maRa-
lia da sunTqvis Sekavebac ufro xangrZlivad aris SesaZlebeli.
meore cdis SemTxvevaSi ki, amosunTqvis Semdeg, organizmSi Jang-
badis koncentracia dabalia da sunTqvis Sekavebac SedarebiT
xanmoklea.
b. es faqti miuTiTebs imaze, rom Seni filtvis sasicocxlo te-
vadoba normaze naklebia da sunTqvis Sekavebac ufro naklebi
droiT SegiZlia.
105
2. daxarjuli amiakis wveTebis raodenoba piveli da meore cdis
SemTxvevaSi erTnairi ar aris. mSvidi sunTqvisas is naklebi ra-
odenobiT daixarja, radgan naxSirorJangi naklebi raodeno-
biT gamoiyo. fizikuri datvirTvis Semdeg naxSirorJangi meti
raodenobiT gamoiyofa. Sesabamisad, feris aRdgenaze amiakis
wveTebis meti raodenoba daixarjeba.
106
VIII homeostazi
§26
homeostazuri meqanizmis struqtura
deteqtori, sakontrolo centri, efeqtori
Termoregulacia. TermoregulaciaSi monawile struqturebi
107
atf-iT, amitom is ufro aqtiuria da swrafad gaurbis mters.
1. deteqtori _ sakontrolo centri _ efeqtori
VIII homeostazi
§27
eqskrecia da osmoregulacia
eqskrecia da osmoregulacia mtknari wylis, zRvisa da
xmeleTis cxovelebSi
Tirkmeli _ adamianis eqskreciisa da osmoregulaciis mTavari
organo
108
1.
oflianoba wylis sma
wylis normaluri raodenoba
sisxlSi cota wyalia sisxlSi sisxlSi bevri wyalia
hipoTalamusi hipoTalamusi
2. 3
a. naxevrad ganvladi kedlis
mqone milebi gorglis war- 1 4
momqneli kapilarebis ked-
lis analogs warmoadgens.
b. sadialize siTxe Sardova-
nas ar unda Seicavdes. 2
g. TermostatSi sisxli 370C- 6
mde Tbeba
3. 5
xelovnuri Tirkmeli:
A 1. arteriuli sisxli;
2. venuri sisxli;
A,F 3. sisxlis tumbo;
4. milebi;
A,B, A 5. sadialize siTxe;
C, D, G,H 6. Termostati.
E, F
A A
109
1. Tirkmeli didi raodenobiT Jangbads ujreduli sunTqvisTvis
moixmars. am dros warmoqmnil atf-s ki isini milakebis ujre-
debis membranebSi sxvadasxva nivTierebis aqtiur transports
axmaren.
2. Sardis SemJavianeba meore rigis klaknil milakSi xdeba. misi
ujredebi wyalbadis ionebs milakebis siRrueSi aqtiurad tvir-
Tavs.
3. maRali sicxisas metaboluri procesebi Zalian intensiurad
mimdinareobs. ujredSi didi raodenobiT nivTierebaTa cvlis
saboloo produqti, maT Soris Sardovanac warmoiqmneba. to-
qsikuri produqtebis gamosadevnad didi raodenobis wyalia
saWiro. garda amisa, maRali sicxisas organizmi didi raodeno-
biT siTxes kargavs. wylis danakargis asanazRaureblad bevri
siTxe unda miviRoT.
110
5. rogorc Cans, Tirkmlis milakebis ujredebis transporters ami-
nomJava triftofani ujredebSi ver gadaaqvs, amitom aminomJava
SardTan erTad gamoitaneba da organizmi mis deficits ganic-
dis.
IX koordinacia da regulacia
§28
nervuli da endokrinuli sistema. maTi moqmedebis
Taviseburebebi
nervuli sistemis tipebi
nervuli impulsis buneba
refleqsuri rkali
B
A
111
2.
Trgunavs aZlierebs
sanerwyve jirkvali
nerwyvdenas nerwyvdenas
aZlierebs anelebs
guli
guliscemas guliscemas
afarToebs aviwroebs
filtvebi sasunTq gzebs sasunTq gzebs
Trgunavs aZlierebs
kuWi, nawlavebi
monelebas monelebas
112
3. acetilqolinesTerazas zegavleniT nervuli daboloebidan ga-
moTavisuflebuli acetilqolini Sesabamis receptorze zemo-
qmedebis Semdeg iSleba, amitom kunTi SekumSvis Semdeg dunde-
ba, xolo neironi agznebis Semdeg mosvenebul mdgomareobaSi
gadadis. organofosfatebi blokavs acetilqolinesTerazas,
amitom acetilqolini gamudmebiT moqmedebs neironebsa da
kunTebze _ neironi mudmivad agznebulia, xolo kunTi veRar
dundeba. kankalsa da krunCxvas ConCxis kunTebTan gamudmebiT
misuli nervuli impulsebi iwvevs, Rebinebas _ kuWis kunTebis
SekumSva, metyvelebisa da cnobierebis moSlas _ mudmivad ag-
znebuli neironebi da metyvelebaSi monawile kunTebis arabune-
brivi agznebadoba.
IX koordinacia da regulacia
§29
xerxemliani cxovelebis Tavis tvinis agebuleba
adamianis Tavis tvini
mexsiereba. mexsierebis meqanizmi
Zili. Zilis fazebi
113
3. Tvlema sifxizlesa da Zils Soris gardamavali mdgomareo-
baa. am dros tvinis qerqis motoruli zona iTiSeba da kunTebi
dundeba.
4. am mosazrebas ar veTanxmebi, radgan mTeli dRis ganmavlobaSi-
aqtiur mdgomareobaSi myof neironebs dasveneba esaWiroeba,
rasac is ZilSi axerxebs.
IX koordinacia da regulacia
§30
nervul sistemaze moqmedi nivTierebebi
stimulatorebi, depresantebi, narkotikebi, halucinogenebi
114
kofeini sisxlZarRvebs aviwroebs. Tirkmlis gorglis Semomtani
arteriolis Seviwroeba zrdis TirkmelSi filtraciis process.
didi raodenobiT Sardis warmoqmna, SesaZloa, amasTan iyos dakav-
Sirebuli.
es medikamenti Rrma depresiebis an Sizofreniis dros SeiZleba
iyos gamoyenebuli. maTi mizezi serotoninis naklebobaa.
IX koordinacia da regulacia
§31
receptorebi
mxedvelobis organos agebuleba
mxedvelobis receptorebis tipebi
feradi mxedveloba
4-5.
ferebi Sebrundeba. Sen lurj jvars dainaxav yviTel fonze.
am savarjiSoebis efeqtebis mizezi me-3 savarjiSos msgavsia.
garkveul fonze didxans yurebisas, igzneba feradi foto-
receptorebis garkveuli jgufebi. TeTr fonze mzeris ga-
datanisas is receptorebi aqtiurdeba, romlebic am feris
aRqmaSi monawileobas naklebad Rebulobda. irRveva balansi
sxvadasxva jgufis receptorebis moqmedebas Soris, rac aseT
efeqts ganapirobebs.
7. mJave nivTiereba → gemovnebis receptori → mgrZnobiare ner-
vi → Tavis tvinis qerqi → mamoZravebeli nervi → sanerwyve
jirkvali.
8.
a. 30-35 wlis asakidan.
b. 50-70 wlis asakidan.
g. Tvali kargavs Sori da axlomdebare sagnebis erTnairad kar-
gad danaxvis unars.
115
d. brolis SedgenilobaSi kolageni Sedis.
e. kolagenis molekula mtkicecaa da Wimvadic.
v. xandazmul asakSi kolagenis molekula kargavs Tavis natu-
ralur Tvisebebs _ denaturirdeba.
brolis simrudis cvlileba
15
10
20 30 40 50 60 70
asaki
z. broli kargavs formis Secvlis unars. is aRar emorCileba wam-
wamovani kunTis moqmedebas.
IX koordinacia da regulacia
§32
endokrinuli sistema
xerxemliani cxovelebis Sinagani sekreciis jirkvlebis
agebuleba
hormonebis moqmedebis meqanizmi
hipofizi da hipoTalamusi _ sasicocxlo procesebis mTavari
regulatorebi
116
3 androgenebis gavleniT farisebri xrtili izrdeba da vaJebs
xma uboxdebaT, iwyeba ConCxis gaZlierebuli zrda, izrdeba
kunTebis masac. saxeze da tanze matulobs Tmianoba. gogoneb-
Si estrogenebis zegavleniT izrdeba sarZeve jirkvlebi, iw-
yeba cximis dagroveba TeZoebis midamoSi, zomaSi matulobs
menjis Zvlebi. icvleba sxeulis proporciebi; vaJebisgan gan-
sxvavebiT, menji ganieria, mxrebi viwro. sakvercxeebSi iwyeba
kvercxujredebis momwifeba.
36.5
temperatura
35.0
35.5
4 8 12 16 20 24 4 8 12 16 20
dro (sT)
117
3. es jirkvali hipoTalamusia. misi erTaderTi samizne organo
hipofizia.
4. yvela Sinagani sekreciis jirkvali hormons sisxlSi gamoyofs
da es hormonebi sisxlis mimoqcevis saSualebiT mTel sxeulSi
vrceldeba. hipoTalamusis hormonebi nervuli daboloebebis
saSualebiT mxolod hipofizSi gamoiyofa _ is mxolod hipo-
fizisTvis aris gankuTvnili. ase rom, sisxlSi Cven sxva jirkv-
lebis mier gamoyofil hormonebs aRmovaCenT, hipoTalamusi-
sas ki vera.
5. rogorc Cans, stresul situaciaSi am or qalbatons adrena-
lini gamoeyoT, ramac arnaxulad gazarda maTi fizikuri Sesa-
Zleblobebi.
IX koordinacia da regulacia
§33
koordinacia da regulacia mravalujredian organizmebSi
mcenareuli hormonebi
auqcinebi, giberelinebi, eTileni, abscizini
118
4 A jgufis mcenareebi.
A B C
1 2 3 4
1. Tu aRmonacens sibneleSi movaTavsebT, is marjvniv gadaixre-
ba, radgan aRmonacenis marcxniv, auqsinis didi koncentraci-
119
is gavleniT, ujredebi zomaSi gaizrdeba.
2. Tu aRmonacens Tanabrad gavanaTebT, is marjvniv gadaixreba.
3. Tu aRmonacens marcxnidan gavanaTebT, is odnav marjvniv an
saerTod ar gadaixreba.
4. Tu aRmonacens marjvnidan gavanaTebT, is Zlier marjvniv ga-
daixreba.
b.
1. Tu aRmonacens sibneleSi movaTvsebT, is marcxniv gadaixreba,
radgan marjvena mxares moTavsebuli ujredebi auqsinis gav-
leniT zomaSi gaizrdeba.
2. aRmonaceni, Tanabrad ganaTebis SemTxvevaSi, marcxniv gadaix-
reba.
3. aRmonaceni, marcxnidan ganaTebis SemTxvevaSi, Zlier marcxniv
gadaixreba.
4. aRmonaceni, marjvnidan ganaTebis SemTxvevaSi odnav marcxniv
an saerTod ar gadaixreba.
4.
a. auqsinis mimarT ufro mgrZnobiarea
120
4. hormonis gadadgileba sacrisebri milebiT.
giberelini da abscizini.
eTileni da auqsini.
1.
a. mxviara mcenareebs susti Rero aqvT. isini Tavs ver imagreben,
amitom sayrdens exvevian da mzisken miiweven. sxvagvarad isini
fotosinTezs ver awarmoeben da sakvebis gareSe darCebian.
b. mweriWamia mcenareebi grZnoben mweris Sexebas.
2. giberelinebis moqmedebiT mcenare gaZlierebulad iwovs nia-
dagidan mineralebs didi masis warmosaqmnelad, amitom niada-
gi Raribdeba mineraluri marilebiT.
3. auqsinebis zemoqmedebiT xeebs foTlebi scvioda da amerike-
lebi haeridan ukeT xedavdnen vietnamelebis samxedro pozi-
ciebs, maT gadaadgilebas gzebsa da xidebze.
4. abscizinis zemoqmedebiT natriumi arxebis gavliT bagis uj-
redebs tovebs, rac am ujredebs hipotonurs xdis mezobel
ujredebTan SedarebiT. amas garda, fotosinTezis procesis
Sewyvetis gamo, bagis ujredSi glukozis raodenoba iklebs. es
kidev ufro zrdis am ujredebis hipotonurobas da ujredebi-
dan wyali mezobel ujredebSi gadainacvlebs, romlebic ufro
hipertonulia, bagis ujredebTan SedarebiT. bagis ujredebi
`iCuteba~ da bagis xvreli ixureba.
X moZraoba
§34
hidrostatikuri ConCxi
garegani ConCxi
Sinagani ConCxi
121
4 ZiriTadi gansxvaveba Ramurisa da frinvelis frTis Zvlebs So-
ris maT proporciebsa da mtevnis Zvlebis raodenobaSia. Ramuris
mtevnis Zvlebi Zalian dagrZelebulia da zomaSi mxrisa da wi-
namxris Zvlebsac ki aWarbebs. frinvelebs ki SedarebiT grZeli
winamxris Zvlebi aqvT, xolo TiTebis Zvlebi raodenobrivad Sem-
cirebulia.
5 Txunelas saTxrel kidurSi Zvlebi damoklebuli da gamsxvile-
bulia. mas Zlieri kunTebi emagreba. es Txunelas Zalian exmareba
mZime samuSaos SesrulebaSi.
6 didi manZilis gadasalaxad cxens grZeli kidurebi sWirdeba. mis
sarben kidurSi Zlieraa dagrZelebuli winamxrisa da nebis Zvle-
bi. sxivisa da idayvis Zvlebi erTmaneTTanaa Sezrdili. Zlieraa
Semcirebuli aseve TiTebis raodenoba, rac sirbilis dros xa-
xuns amcirebs.
1.
122
3.
4
2
10 20 30 40 50 60 70 80 90
asaki
a. 10-25 wlis asakSi.
b. somatotropinis moqmedebiT.
g. 35 wlis asakidan.
d. 40-50 wlis asakidan. am asakSi iklebs estrogenis gamoyofa, pa-
rathormons aRar `hyavs~ antagonisti hormoni, romelic daTr-
gunavda mis gaZlierebul moqmedebas.
e. parathormonis daniSnuleba sisxlSi kalciumis donis momate-
baa. parathormoni Slis Zvlis mineralur marilebs da kalciu-
mi sisxlSi gadaaqvs. am dros ZvalSi forebi Cndeba.
123
SekumSvisas kunTebi sxeulis siTxes awveba, is ki sigrZiv kun-
Tebze moqmedebs. sigrZivi kunTebi iWimeba, Wiayelas sxeuli
wvrildeba da ukansvliT moZraobs.
2. Sinagani ConCxi erTujredian radiolariebs aqvT.
3. mozards ConCxis normaluri ganviTarebisTvis SevurCevdi ci-
lebiT, kalciumiT, C da D vitaminebiT mdidar produqtebs.
4. zvigens xrtilovani ConCxi aqvs.
X moZraoba
§35
kunTis SekumSvis meqanizmi
ujreduli sunTqva fizikuri gadatvirTvis dros
1.
a. fizikur datvirTvas mrudebis centraluri ubani gamosaxavs.
aq rZemJavas koncentracia mkveTrad Warbobs Jangbadis kon-
centracias, miuxedavad imisa, rom Jangbadi organizms gazr-
dili raodenobiT miewodeba, mosvenebul mdgomareobasTan Se-
darebiT.
Jangbadisa da rZemJavas raodenoba
rZemJava
Jangbadi
dro (wT)
124
b. samuSaos dasrulebas mrudis is ubani gviCvenebs, sadac Jang-
badis raodenoba Warbobs rZemJavas raodenobas, romelic Tan-
daTan klebulobs, vinaidan is iJangeba. rZemJavas daJangvis
Semdeg Jangbadis raodenobac normas ubrundeba.
2. A. 1. iogi; 3. sasaxsre siTxe.
B. 1. iogi; 2. xrtili; 3. sasaxsre siTxe;
1
1
3
A B
125
X moZraoba
§36
moZraoba haerSi
frinvelis ConCxis agebuleba
moZraoba wyalSi
3
5 4
1. zurgis kenti farfli; 2. kudis kenti farfli; 3. kudqveSa kenti farfli;
4. muclis wyvili farfli; 5. mkerdis wyvili farfli.
A B C
126
cebs. TviTmfrinavs haerSi asasvlelad Zravis muSaoba ubiZ-
gebs. frinvelisa da TviTmfrinavis frTebi formiT erTmaneTs
hgavs. haeri maTi frTebis zemoT ufro swrafad moZraobs, vi-
dre frTebis qvemoT, amitom frTis zemoT dabali wneva iqmneba,
rac kidev ufro aZlierebs amwev Zalas.
127
3.
mkerdis farflebi curvis mimarTulebis Secvla
kudis farfli wonaworobis dacva
zurgis farfli damuxruWeba
kudqveSa farfli
muclis farflebi
128
informacia maswavleblisaTvis
Tambaqo
129
TandaTanobiT vlindeba nikotinis sasiamovno farmakologiuri efeqtebi, ra-
sac Sedegad mosdevs miCveva. fsiqosocialur mizezs uerTdeba e.w. farmako-
logiuri siamovneba.
TandaTan matulobs Tambaqos moxmareba da Rrmavdeba bolis SesunTqva. asa-
kis matebasTan erTad dominirebuli xdeba nikotinis moTxovnileba da mowevis
survili. ase rom, umravlesoba imaTgan, vinc daiwyo moweva imis saCveneblad,
rom ukve didia, iZens nikotinisadmi damokidebulebas, rac saboloo jamSi
gansazRvravs mwevelis statuss da mowevis stabilurobas. emociuri stresis
dros izrdeba moweuli sigaretebis raodenoba.
Tambaqos mowevis Cvevis Camoyalibebis mizezi rTuli da mravalferovania
da misi damajerebeli axsna ar arsebobs. umravles SemTxvevaSi, mowevis Cveva
yalibdeba mozardobis periodSi.
zogierTi bavSvi Tambaqos mowevas iwyebs adreul asakSi. regularulad mwe-
veli bavSvebis 80% agrZelebs mowevas mozrdil asakSic. rac ufro adre iwyebs
adamiani Tambaqos moxmarebas, miT ufro metia adreuli sikvdilianobis riski.
moweva mozardebSi SeiZleba gaxdes sificxis, gaRizianebadobis, gafantulo-
bis, dabneulobis, yuradRebisa da mexsierebis daqveiTebis, Zilis darRvevis
mizezi.
mozardebisaTvis mowevis gansakuTrebuli mavneoba aixsneba kidev imiT,
rom mSoblebisa da maswavleblebisagan sakuTari mankieri Cvevis dafarvis
mizniT, isini ewevian Cumad da swrafad isunTqaven Tambaqos bols. aseT piro-
bebSi Tambaqos bolSi mavne nivTierebebis ufro meti raodenoba grovdeba (Tam-
baqos neli wvis dros bolSi daaxloebiT 20%- mde nikotini gadadis, swrafi
wvisas ki _ 40%-ze meti). sigaretis bolomde mowevis SemTxvevaSi Tambaqos
boli gacilebiT met Sxams Seicavs.
fsiqikuri damokidebuleba Tambaqos mimarT sakmaod aris gamoxatuli.
nikotinisadmi viTardeba tolerantoba da fizikuri damokidebulebis gark-
veuli xarisxi. mwevelebs TandaTan uviTardebaT e.w. nikotinuri sindromi,
romlis dasawyisad unda CaiTvalos moweviT gamowveuli usiamovno SegrZne-
bebis gaqroba. Tambaqos moxmareba sistematur xasiaTs atarebs, izrdeba moweu-
li sigaretebis raodenoba. Cndeba SegrZneba, rom Tambaqos moweva zrdis Sro-
mis unars, aumjobesebs TviTSegrZnebas.
TandaTan matulobs tolerantoba, aRwevs apogeas da am maRal maCvenebel-
ze dgas sakmaod xangrZlivi drois ganmavlobaSi. mowevas akviatebuli survi-
lis xasiaTi aqvs. fizikuri ltolvis elementebi SeiZleba gamovlindes dilis
xvelis, fizikuri diskomfortis gancdis, mowevis mudmivi survilis saxiT.
somaturi arakeTildReobis pirveli simptomebi Cndeba bronqitis, gulis
areSi usiamovno SegrZnebebis, guliscemisa da arteriuli wnevis meryeobis
saxiT. nevrozismagvari simptomatika msubuqia, zomieri mowevis an Tavis Seka-
vebis SemTxvevaSi swrafad gaivlis da gamoixateba `Tavis damZimebis~ usiamov-
no SegrZnebiT, Zilis darRveviT, gaRizianebadobiT, Sromis unaris garkveu-
li daqveiTebiT. nikotinuri sindromis mogvianebiT stadiaze nikotinisadmi
tolerantoba qveiTdeba – maRali dozebi iwvevs diskomfortis movlenebs.
fsiqikuri ltolva qveiTdeba, moweva xdeba avtomaturi.
miuxedavad farTod gavrcelebuli azrisa, mowevis Sewyveta Zneli sulac
130
ar aris. magram adamianebi, romlebmac Sewyvites Tambaqos moxmareba, xSirad
Tavidan iwyeben mowevas. sabolood am Cvevaze uars ambobs mwevelTa daaxloe-
biT 30 %. qalebs, ratomRac, ufro uZneldebaT am Cvevaze uaris Tqma. mowevis
Sewyvetis Semdeg SeiZleba moimatos sxeulis masam da ganviTardes emociuri
aramdgradobis mdgomareoba.
SeniSnulia, rom mweveli qalebi da mamakacebi ufro xSirad iyeneben emo-
ciur sferoze moqmed saSualebebs, maT Soris alkoholur sasmelebs. Sesaba-
misad, moweva SeiZleba maTTvis ganixilebodes, rogorc emociur stresebTan
adaptaciis (Seguebis) erT-erTi saSualeba. mweveli qalebi ufro xSirad arian
unayofoni da ufro iSviaTad orsuldebian, vidre aramwevelebi, mwevelebSi
ramdenadme izrdeba spontanuri abortis, orsulobis dros sisxldenebis
riski. mweveli qalis mier gaCenili axalSobilis sxeulis masa saSualod 200
gramiT naklebia da adreul periodSi sikvdilianobis riskic ufro maRalia.
postkomunistur sivrceSi iseTi saqoneli, rogoricaa ucxouri sigarete-
bi da spirtiani sasmelebi, cxovrebis dasavluri stilis simbolod iqca. am az-
ris ganmtkiceba xdeba satelevizio programebiTa da reklamirebiT, romlebic
alkoholisa da Tambaqos moxmarebas socialuri keTildReobisa da Tavisuf-
lebis xats ukavSireben. axalgazrdobam unda gaicnobieros is, rom “dasavluri
faseulobebi” cxovrebis jansaR wessac gulisxmobs da adamianis janmrTelo-
bisaTvis mavne nivTierebebis moxmarebis SezRudva iq normad iTvleba.
jer kidev 1986 wels, jandacvis msoflio asambleam wamoayena winadadeba
TambaqosTan brZolis RonisZiebebis gatarebis Sesaxeb, romelic mimarTuli
iqneboda Tambaqos nawarmis popularizaciis Semcirebisaken. arc erT sazoga-
doebaSi aravis aqvs ufleba iyos imdenad Tavisufali, rom ziani miayenos irgv-
livmyofebs da es principi unda gavrceldes Tambaqos propagandazec.
yvela narkotikSi, miuxedavad misi legalurobisa, aris damokidebulebis
Camoyalibebis garkveuli potenciali da narkotikis legaluroba sulac ar
niSnavs imas, rom igi naklebad mavnea organizmisaTvis. magaliTad, Tambaqo da
alkoholi, miuxedavad maTi legalurobisa, kacobriobisaTvis yvelaze ufro
saSiS narkotikebad iTvleba, imis gaTvaliswinebiT, rom Zalian gavrcelebulia
da bevrad meti adamianisaTvis SeuZlia zianis motana.
131
halucinogenebi
132
dul momxmareblebsa da sistematur momxmareblebs (romlebic ewevian yovel-
dRe an dReSi ramdenjerme).
kanafis regularuli miRebis Sedegad viTardeba bodviTi azrovnebisaken
midrekileba. didi dozebiT sistematurma moxmarebam SeiZleba gamoiwvios
qronikuli fsiqozi – bodva, iluziebi, halucinaciebi, panika, `ucnauri~ qceva,
agresiuloba.
kanabisis preparatebis xangrZlivi moxmarebis Sewyvetidan dReebis, kvi-
rebis an Tveebis Semdegac SeiZleba gaCndes gadatanili halucinogenuri ga-
mocdilebis msgavsi gancdebi, mxolod ufro xanmokle da naklebi intensivo-
bisa (lashback – warsulSi dabruneba, adre gancdili movlenebis SekumSuli
saxiT ganmeoreba).
haSiSis moxmarebasa da damnaSaveobas Soris kavSiris problema aqtiurad ga-
nixileba. aris safuZveli vifiqroT, rom kanabisi amZafrebs emociebs, romel-
Tagan zogierTi SeiZleba antisocialuri agresiuli qcevis motivadac iqces.
qronikuli intoqsikacia iwvevs pirovnebis Secvlas. am mxriv, praqtikulad
didi mniSvneloba aqvs e.w. amotivaciur sindroms, romelic vlindeba fsiqi-
kuri aqtivobis mkveTri daqveiTebiT apaTiis ganviTarebamde, socialuri pasi-
urobiT, yuradRebis daqveiTebiT, inteleqtisa da interpersonaluri urTi-
erTobebis gaRaribebiT. am sindromis calkeuli Taviseburebebi mogvagonebs
SizofreniiT daavadebulTa qcevas – sakuTar TavSi Caketva, garemomcveli
samyarosadmi sruli ganurCevloba, mzardi desocializacia.
mniSvnelovania isic, rom kanabisis epizoduri moxmareba SeiZleba progre-
sirebdes misi avadgamoyenebis mZime formebamde, xolo xSirad transformirdes
narkomaniaSi ufro aqtiuri saSualebebis xmarebiT (mag., opiatebis).
• mivyavarT Tu ara marixuanas sxva narkotikebamde, anu aris Tu ara mari-
xuana `CamTrevi~ narkotiki?
marixuanasa da sxva narkotikebis moxmarebisadmi miZRvnil yvela gamokv-
levaSi naCvenebia maT Soris empiriuli kavSiris arseboba.
marixuanas momxmarebels gacilebiT maRali statistikuri albaToba gaaC-
nia ufro Zlieri narkotikebis gasinjvis mxriv, aris kavSiri marixuanas mox-
marebis sixSiresa da `mZime~ narkotikebze miCvevas Sorisac. ZiriTadi problema
aris ara am kavSiris arseboba, aramed aris Tu ara es kavSiri mizez-Sedegobrivi.
1. bioqimiuri Teoria anu `efeqtis~ Teoria.
marixuaniT Trobis efeqti warmoadgens sxva narkotikze gadasvlis ma-
moZravebel Zalas. am bioqimiur axsnas sxvadasxva varianti gaaCnia: 1. marixu-
anis `kaifs~ momxmarebeli Sehyavs narkotikuli gamocdilebis samyaroSi da
amgvarad astimulirebs ufro `Zlieri~ narkotikebis miRebis survils. 2. am
Teoriis meore varianti dafuZnebulia tolerantobaze. pirveladi eqsperi-
mentebi kanabisiT iwvevs am narkotikiT ufro da ufro met gatacebas, rac, Ta-
vis mxriv, amcirebs mis efeqts.
bolos da bolos, momxmarebeli grZnobs, rom efeqti gaxda Cveuli, banalu-
ri. uwindeli siamovnebis misaRebad momxmarebeli sxva, ufro `Zlier~ nar-
kotikebs mimarTavs.
ZiriTadi metafora, romelsac orive variantis momxreebi iyeneben, aris
`konveieruli lenta~. heroinuli narkomania ganixileba, rogorc im procesis
bolo stadia, romlis TavSic idga marixuana.
133
2. socialuri, anu subkulturuli modeli.
am modelis mixedviT, sxva narkotikze gadasvlis mizezs warmoadgens is
socialuri kavSirebi da nacnoboba, romelic iqmneba narkotikebis moxmarebis
procesSi. narkotikebis moxmarebas TavisTavad sdevs Tan garkveul jgufTan
urTierTobebis damyareba da SenarCuneba.
narkotikuli kontaqtebi specifikuri saxis kontaqtebia. sxva narkotikze
gadasvla dakavSirebulia ara marixuanas an sxva narkotikebis bioqimiur Tvise-
bebTan, aramed am narkotikebis momxmarebeli jgufebis normebTan, Rirebule-
bebsa da SexedulebebTan.
sociokulturuli Teoria yvelaze kargad xsnis narkotikul eskalacias:
imis albaToba, rom marixuanas momxmarebeli daiwyebs ufro `mZime~ narkotike-
biT eqsperimentirebas, pirdapir kavSirSia mis CarTulobasTan narkotikul
subkulturaSi. ase rom, kanabisis moxmarebas unda SevxedoT, rogorc indivi-
dis narkotikul subkulturaSi CarTulobis indeqss.
rac ufro met marixuanas eweva individi:
1. miT ufro dadebiTad uyureben is da misi megobrebi sxva narkotikebis
moxmarebasac;
2. miT ufro meti Sansia, rom CaerTveba marixuanas gasaRebaSi;
3. miT ufro mets gaigebs, rogor funqcionirebs narkotikebis aralega-
luri bazari;
4. miT ufro metad CaerTveba narkotikebis momxmarebelTa subkulturaSi;
5. miT ufro meti Sansi eqneba, gasinjos sxva narkotikebic.
sxvadasxva mkvlevarebma aRmoaCines pirdapirproporciuli da statisti-
kurad sarwmuno korelacia marixuanas moxmarebasa da sxva narkotikebis mox-
marebas Soris. rac ufro xSirad eweva adamiani marixuanas, miT maRalia imis
albaToba, rom is sxva narkotikebsac moixmars.
trankvilizatorebi
134
viT, TviTmkurnalobisaken midrekilebiT. yovelive es, dabal samedicino
ganaTlebasTan da arasakmaris TviTkontrolTan erTad, xels uwyobs damam-
Svidebeli saSualebebis avadgamoyenebas. iTvleba, rom trankvilizatorebi-
sadmi ufro midrekilni qalebi arian.
rogor viTardeba wamaldamokidebuleba? trankvilizatorebis mavned mox-
mareba SeiZleba sxvadasxva gziT ganviTardes:
• pacienti medikamentis miRebas iwyebs eqimis daniSnulebiT, magram eqimis
mier gansazRvruli kursis dasrulebis Semdeg TviTneburad agrZelebs wam-
lis miRebas;
• adamiani iwyebs TviTmkurnalobas, eqimis daniSnulebis gareSe _ rekla-
mis an nacnobebis rCeviT;
• trankvilizatorebi imTaviTve Trobis mizniT miiReba.
miCveva yalibdeba maSin, roca momxmarebeli SeigrZnobs trankvilizato-
rebis eiforiul efeqts. am dros aRmocendeba preparatis mastimulirebeli
moqmedeba. adre gamomJRavnebuli damSvidebis, sedaciis nacvlad, trankvili-
zatorebi iwvevs Zalebis mozRvavebis SegrZnebas;
avadmyofi xdeba aqtiuri, guneb-ganwyobis foni umjobesdeba, mas uCndeba
moqmedebis survili.
Cveuli dozis miRebiT gamowveuli efeqtis Sesusteba miuTiTebs tole-
rantobis momatebaze. eiforiuli zemoqmedebis Zieba pacients aiZulebs,
swrafad gazardos preparatis doza. tolerantobis ganviTarebis paralelu-
rad qreba damcvelobiTi reaqciebi: gulisreva, Rebineba, ofldena, Tavbrus-
xveva.
ra SeiZleba mohyves xangrZliv moxmarebas? pirvel rigSi _ Sromis una-
ris SezRudva, rac damokidebulebis ganviTarebis dasawyisSive vlindeba. mav-
ned moxmarebis Sedegebs miT ufro swrafad mivyavarT pirovnebis socialur
dekompensaciamde, rac ufro sapasuxismgeblo samuSaos asrulebs igi.
damokidebulebis ganviTarebis Semdgom stadiaze xSiria TviTmkvlelo-
bis (suiciduri) azrebi da mcdelobebi, pacientebi mZime somaturi avadmyo-
fis STabeWdilebas toveben _ damaxasiaTebelia xandazmuli garegnoba, fer-
mkrTaloba, ganlevadoba, sxvadasxva organoebisa da sistemebis funqciis
darRveva.
trankvilizatorebis mavned momxmarebelTa Soris sikvdilianoba 2-3-jer
ufro maRalia, analogiur janmrTel populaciasTan SedarebiT.
135
Zulebs RviZls, zedmeti datvirTviT imuSaos. RviZlis ujredebi TandaTan
ziandeba da iwyeba anTebiTi procesi _ toqsikuri hepatiti. garda amisa, nar-
kotikebis ineqciuri moxmareba katastrofulad zrdis virusuli hepatitiT
(B, C) da aiv-iT dainficirebis albaTobas. es virusebi sisxlismieri gziT
gadecema da swrafad vrceldeba ineqciuri narkotikebis momxmareblebs So-
ris, radgan isini xSirad iyeneben saziaro Spricebsa da nemsebs.
Tuki gagrZelda alkoholisa da narkotikebis miReba, viTardeba RviZlis
cirozi _ RviZlis calkeuli ubnebi kvdeba da maT adgils ikavebs SemaerTebe-
li qsovili. RviZli mkvrivdeba, veRar asrulebs Tavis funqcias da dauSleli
toqsinebi sisxlis meSveobiT Tavis tvinSic xvdeba. Tu es procesi droulad
ar SeCerda, anu dazianebuli RviZlis mqone adamiani ar Sewyvets alkoholisa
da narkotikebis miRebas, viTardeba RviZlismieri koma _ ukiduresad mZime,
sococxlisaTvis saSiSi mdgomareoba.
janmrTeli RviZli gamoimuSavebs cilebs, romlebic organizmis imunuri
sistemis saSen masalas warmoadgens. RviZlis ujredebis gadagvarebis Sede-
gad, am cilebis gamomuSaveba mkveTrad mcirdeba da imuniteti imdenad qveiT-
deba, rom Sids-is magvari mdgomareoba yalibdeba (e.w. `qimiuri Sid-si~).
daqveiTebuli imunitetis mqone organizmi veRar ebrZvis infeqciebs.
narkotikebis momxmareblebi ki xSirad arasterilur Spricebs iyeneben, ar
imuSaveben Cxvletis adgils antiseptikuri saSualebebiT, TviTon narkoti-
kis xsnaric iSviaTad aris steriluri. amitom narkotikis ineqciisas uamravi
baqteria xvdeba organizmSi, rac iwvevs sxvadasxva anTebiT da Cirqovan gar-
Tulebas, rogoricaa: Tromboflebiti _ anTebiTi procesi venaSi.
nemsis Cxvletis adgilas, venis kedelze sisxlis ujredebisgan warmoiqm-
neba Trombi, sadac xvdeba mikrobebi. TrombSi ki saukeTeso pirobebia mikro-
bebis gasamravleblad _ siTbo da sakvebi. iwyeba anTebiTi procesi. aseT vena-
Si sisxlis gamtaroba klebulobs da amitom kiduri SeSupebuli, gawiTlebuli
da gaxurebulia. tkivili da siwiTle vrceldeba venis gaswvriv. Tu drouli
mkurnaloba ar Catarda, infeqcia vrceldeba da viTardeba sefsisi.
abscesi _ Semofargluli Cirqgrova.
kanqveS moxvedrili baqteriebi swrafad mravldeba kanqveSa cximovani uj-
redebis xarjze. Sedegad Cndeba CirqiT savse parki.
garegnulad abscesi warmoadgens gawiTlebul, Sesiebul, mtkivneul kanis
ubans nanemsaris adgilas. Tu parki gaskda da Cirqi moxvda Rrmad mdebare qso-
vilebSi, viTardeba flegmona, xolo sisxlZarRvSi Cirqis moxvedra iwvevs
sefsiss.
flegmona _ Cirqgrovaa, romelic ar aris Semofargluli da did farTob-
ze vrceldeba. garegnulad abscesis msgavsia, oRond kiduris did nawils
moicavs. flegmonam SeiZleba gamoiwvios axlomdebare sisxlZarRvebis, ner-
vebisa da Zvlebis Cirqovani dazianeba.
sefsisi (sisxlis mowamvla) _ mZime infeqciuri daavadebaa, romelic avad-
myofis aucilebel hospitalizacias saWiroebs. sefsisis niSnebia Zlieri si-
suste, maRali temperatura _ 39,50C da zeviT, oflianoba.
sefsisi SeiZleba gamoiwvios nebismierma, erTi SexedviT, umniSvnelo Cirq-
grovam an anTebam.
136
narkotikebis moxmareba mWidrod aris dakavSirebuli aiv infeqciis gavr-
celebasTan. virusis gadatanis yvela SesaZlebel gzas Soris adamianis imu-
nodeficitis virusiT dainficirebuli nivTierebis uSualo ineqcia sisxlSi
gavrcelebis yvelaze ufro efeqturi gzaa; bevrad ufro efeqturi, vidre sqe-
sobrivi gza. aiv-infeqciisa da hepatitebis gadacema narkotikebis ineqciuri
gziT momxmareblebs Soris, ZiriTadad, ganpirobebulia Spricebis, nemsebisa
da narkotikebis mosamzadebeli mowyobilobebis erToblivi gamoyenebiT.
alkoholis sistematuri moxmareba arRvevs nivTierebaTa cvlas. sisxl-
ZarRvebis kedlebze grovdeba qolesterini da kalciumis marilebi. Sede-
gad sisxlZarRvebis kedlebi sqeldeba, kargavs elastikurobas, viwrovdeba
sisxlZarRvebis sanaTuri da matulobs sisxlis wneva. yovelive amis Sedegad,
swrafad viTardeba aTerosklerozi da hipertonia, rac gulis infarqtis an
insultis mizezi xdeba.
kanabisi da sxva halucinogenuri narkotikebi arRvevs tvinSi mimdinare
procesebs. aRwevs nervuli ujredebis im struqturaSi, romelic emsaxureba
informaciis gadacemas da iwvevs mis dezorganizacias. tvini muSaobs Sizo-
freniiT daavadebulis tvinis msgavsad. roca kanabisis zemoqmedeba gaivlis,
tvini ubrundeba normalur mdgomareobas, magram ara mTeli sisruliT. rCeba
Znelad SesamCnevi cvlilebebi, romelic kanabisis yoveli miRebis Semdeg ma-
tulobs da adamiani TandaTan xdeba dune, pasiuri, nela azrovnebs, Riziandeba
umniSvnelo mizezebis gamo. opiumis jgufis narkotikebi Trgunavs sunTqvis
centrs Tavis tvinSi. amitom nebismieri, Tundac mcire zedozireba, iwvevs
sunTqvis darRvevas da tvini aRar maragdeba Jangbadis saWiro raodenobiT.
Sedegad, xdeba tvinis ujredebis TandaTanobiTi da Seuqcevadi gadagvareba.
Tvis tvinis qerqis atrofia iwvevs inteleqtis daqveiTebas da emociuri sfe-
ros rRvevas. narkotikebis xangrZlivi moxmareba iwvevs fsiqozebs _ bodviT
azrovnebas, halucinaciebs, Rrma depresias. tvini mniSvnelovnad ziandeba
alkoholiT yoveli daTrobis dros. magram Tu es iSviaTad xdeba, tvini met-
naklebad umklavdeba am problemas.
alkoholis regularuli miRebis SemTxvevaSi ki, TandaTan uaresdeba tvi-
nis funqcionireba _ qveiTdeba mexsiereba, azrovneba da bolos, mTavrdeba
WkuasustobiT, rasac alkoholuri demencia ewodeba.
filtvebs yvelaze metad is preparatebi azianebs, romlebic sasunTqi gze-
biT xvdeba organizmSi. am saxis narkotikebis momxmareblebs xSirad emarTebaT
filtvebis anTeba, rac zogjer mTavrdeba pnevmoskleroziT. am dros filt-
vis qsovils cvlis nawiburebi, romlebic veRar asrulebs Tavis funqcias.
narkotikebis momxmareblebi, daqveiTebuli imunitetis gamo, xSirad avad-
debian tuberkuloziT.
narkotikebi arRvevs kalciumis cvlas organizmSi. kalciumi ki Zvlovani
qsovilis umniSvnelovanesi Semadgeneli nawilia. amitom adamianis Zvlebi ad-
vilad msxvrevadi xdeba, xolo kbilebi 2-3 weliwadSi nadgurdeba.
yvelaze xSirad narkotikebis momxmareblis sicocxles safrTxes uqmnis
zedozireba, anu narkotikis didi doziT gamowveuli mwvave mowamvla.
opiumis jgufis narkotikebis Warbi doza pirdapir Trgunavs sunTqvis
centrs da Tu ar iqna aRmoCenili saswrfo, gadaudebeli samedicino daxmareba,
137
adamiani kvdeba. zedozirebisgan aravin aris dazRveuli, radgan kustarulad
damzadebuli narkotikebis zusti dozis gansazRvra xSirad SeuZlebelia _
damamzadeblebic da gamsaReblebic masSi xSirad sxvadasxva minarevs amate-
ben.
narkotikebisa da alkoholis moxmarebis Sedegad:
• izrdeba ubeduri SemTxvevebis albaToba.
• imatebs agresiuloba da TavSeukavebloba.
• izrdeba SemTxveviTi sqesobrivi kavSirebisa da, Sesabamisad, sqesobrivi
gziT gadamdebi infeqciebiT daavadebis safrTxe.
• warumatebloba swavlaSi da saqmianobaSi.
• konfliqtebi ojaxSi.
• problemebi urTierTobebSi.
• finansuri problemebi.
• narkotikebiT zedozireba, xSirad, sikvdiliT mTavrdeba.
• narkotikebis moxmareba, Senaxva da gavrceleba kanoniT isjeba.
138