Anda di halaman 1dari 14

aRqma

5
SegrZneba, organizeba,
identifikacia da cnoba
• proqsimaluri da
distaluri stimulebi
• realoba, orazrov-
neba da iluziebi •
aRqmis Semswavleli
midgomebi
fsiqologia XXI
saukuneSi: virtualuri
realoba

yuradRebis procesebi
• seleqciuri (SerCe-
viTi) yuradReba
• yuradReba da sagnebi
garemoSi
aRqmis organizaciis
procesebi
• figura, foni da
dasrulebuloba
(Sevsebuloba)
• perceptuli dajgu-
febis principebi
• sivrciTi da droiTi
integracia
• moZraobis aRqma
• siRrmis aRqma
• aRqmis konstantoba

fsiqologia Cvens
cxovrebaSi: rogor
iWerT mfrinav burTs

identifikacia da cnoba
• aRmavali da daRmava-
li procesebi
• sagnebis cnoba
• molodinis da kon-
teqstis gavlena
• bolo gakveTili
sakvanZo sakiTxebi
• ZiriTadi cnebebi
142
g anvixiloT kengis SemTxveva, ro-
melic ekvatoruli afrikis fij-
mis kulturidan iyo. kengs mTeli
cxovreba xSir tropikul tyeebSi
hqonda gatarebuli. erT dRes mas SesaZlebloba
amasobaSi manqanaSi CavsxediT da im adgili-
saken daveSviT, sadac cxovelebi Zovdnen. kengi
akvirdeboda, ufro da ufro rogor diddebodnen
isini da, Tumca, yvela fijmelis msgavsad,
Tavadac guladi iyo, mainc CemTan axlos
mieca, pirvelad emogzaura manqaniT gaSlil gadmojda da Caibutbuta, rom es raRac
velze anTropolog kolin tarnbulTan (Colin jadoqroba iyo... bolos, roca kengi mixvda, rom
Turnbull) erTad. mogvianebiT tarnbulma aRwera cxovelebi marTla bizonebi iynen, ukve aRar
kengis reaqciebi: eSinoda, Tumca, kvlav afiqrebda, ratom iyvnen
isini ase patarebi, an marTla patarebi iyvnen
kengma gadaxeda velebs da im adgils, sadac da uceb gaizardnen, Tu es yvelaferi raRac
ramdenime milis moSorebiT asiode bizoni Zovda. oini iyo (Turnbull 1961, gv. 305).
man mkiTxa, ra mwerebi iyvnen isini, razedac
vupasuxe, rom isini bizonebi iyvnen, Tanac misTvis kengis ambavi sakmaod naTlad gviCvenebs
cnobil tyis bizonebze orjer ufro didebi. gamocdilebis gavlenas aRqmaze. radgan kengma
kengma xmamaRla gaicina da miTxra, rom es si- cxovreba tropikul tyeebSi gaatara, mas ar
sulele aRar meTqva da kvlav igive kiTxva da- hqonda saTanado codna, raTa dauyovnebliv moex-
misva. mere, radgan sakmaod Wkvian kompanionad dina sensoruli informaciis _ Sori manZiliT
ar mimiCnia, TavisTvis laparakobda da cdi- daSorebuli obieqtebidan TvalebSi areklili
lobda, bizonebi sxvadasxva WianWvelebisa da sinaTlis _ interpretacia. am TavSi SeiswavliT,

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba


xoWoebisaTvis miemsgavsebina, romlebic mas rogor moqmedebs codna adamianis SesaZleb-
manamde enaxa. lobebsa da aRqmaze.

me-4 TavSi vnaxeT, rom garemo savsea sinaTlisa aris im procesebis erToblioba, romlebic
da bgeris talRebiT. Tumca, miuxedavad amisa, sensorul xatSi awesrigeben informacias da
maTi saxiT mainc ar ganicdiT samyaros. Tqven am informaciis, rogorc gare sinamdviliT
sinaTlis talRas ki ar `xedavT~, aramed _ warmoqmnilis, gancdas uzrunvelyofen. es
plakats kedelze, bgeris talRa ki ar `gesmiT~, procesebi interpretaciis umaRles dones
aramed musika iqve myofi radiodan. SegrZnebiT uzrunvelyofs, rac saSualebas gvaZlevs,
iwyeba sinamdvilis uSualo asaxva, magram kidev warmatebiT gaverkveT garemoSi.
meti raRac sxvaa saWiro, rom stimuli azriani SegrZnebasa da aRqmas Soris kavSiris ukeT
da saintereso gaxdes da, rac mTavaria, sa- gagebis mizniT gTavazobT martiv, TvalsaCino
Sualeba mogeceT, efeqturad upasuxoT mas. aRqma magaliTs. daiWireT xeli saxis win, rac SeiZ-
leba Sors. Semdeg is nela miuaxloveT saxes.
aRqma (Perception) _ procesebi, romlebic sensorul saxesTan miaxloebisas xeli sul ufro da ufro
xatSi awesrigeben informacias da am informa- met vizualur vels faravs. Sedegad, SeiZleba
ciis, rogorc samganzomilebiani garesinam- veRar dainaxoT plakati xelis ukan, kedelze.
dviliT warmoqmnilis, gancdas uzrunvelyofen.
rogor faravs xeli plakats? xeli gadidda 143
Tu plakati dapataravda? Tqveni pasuxi iqneba: maT sam safexurad yofen: SegrZneba, perceptuli
`ra Tqma unda, ara!~ es magaliTi gviCvenebs organizacia da identifikacia/sagnebis cnoba.
SegrZnebebs da aRqmas Soris gansxvavebas. xeli rogorc me-4 TavSi vnaxeT, SegrZneba niSnavs
imitom faravs plakats, rom saxesTan miaxlo- nervul kodebSi fizikuri energiis gardaqmnas,
ebisas is SedarebiT did gamosaxulebas qmnis romelsac tvini acnobierebs. magaliTad, Segr-
baduraze. es aRqmis procesebia, romlebic, ba- ZnebiT viRebT vizualuri velis Sesaxeb bazisur
duraze miRebuli gamosaxulebis zomebis cvli- monacemebs. baduris ujredebi imgvarad arian
lebis miuxedavad, saSualebas gaZlevT gaigoT, mowyobilni, rom gaarCion sagnis konturebi da
rom xelis da plakatis realuri zomebi ar kontrastebi, Tumca, mxolod sustad reagireben
icvleba. ucvlel, mudmiv stimulirebaze (gaRizianebaze).
SeiZleba iTqvas, rom aRqma SegrZnebas aZlevs tvinis qerqis ujredebi sawyis niSnebs retinis
azrs. perceptuli procesebi mniSvnelobas iReben Semavali informaciidan iReben.
mudmivad cvalebadi, xSirad qaoturi Semavali perceptuli organizacia Semdegi safexuria,
sensoruli informaciidan (input) da mas sta- rodesac sagnis Sinagani gamosaxuleba formir-
biluri, mowesrigebuli perceptuli xatebis deba da garegani stimulis aRqma yalibdeba.
saxiT awesrigeben. perceptuli xati aris is, rac Sinagani gamosaxuleba gvawvdis samyaros
aRqmulia (fenomenologiuri an gancdiTi), aRqmis zedapirul monaxazs. mxedvelobis SemTxvevaSi
procesis Sedegi. is fizikuri sagani an recep- perceptuli procesebiT xdeba obieqtis sava-
torSi sagnis xati ki ar aris, aramed perceptuli raudo zomis, formis, moZraobis, daSorebis da
aqtivobis fsiqologiuri Sedegia. amrigad, xelis orientaciis Sefaseba. es Sefasebebi efuZneba
aRqma, retinaluri gamosaxulebis zomebis goniT gaTvlas, romelic adamianis warsul
cvlilebis miuxedavad, ucvleli rCeba, radgan codnas mocemul grZnobad realobasa da
interpretacia ucvleli perceptuli aqtivobiT stimulTan aerTianebs, misi (stimulis) per-
mimdinareobs. umetesad, aRqma da SegrZneba imdenad ceptuli Sinaarsis farglebSi. aRqmisas xdeba
Zaldautaneblad, uwyvetad da avtomaturad xdeba, sagnis perceptSi iseTi martivi sensoruli
rom mas TavisTavad procesad miviCnevT. Cveni niSnebis sinTezi (integracia da kombinacia),
mizania, am TavSi gagacnoT procesebi, romlebic rogoricaa sagnis feri, konturebi da xazebi.
saSualebas gvaZleven, saTanadod avxsnaT samyaro sagnis amocnoba Semdgom xdeba. es fsiqikuri
aseTi aSkara ZaldautaneblobiT. Tavdapirvelad aqtivobebi swrafad da mizanmimarTulad,
vizualur sferoSi mimdinare perceptul pro- gacnobierebis gareSe xorcieldeba.
cesebs ganvixilavT. Aam or safexurs Soris gansxvavebis ufro
naTlad gasagebad ganvixiloT doqtor riCar-
dsis avadmyofobis SemTxveva, romlis tvinis
dazianebam perceptuli procesebi daamaxinja,
SegrZneba, organizeba, Tumca SegrZneba ucvleli darCa.
identificireba da cnoba
saidan
viciT
termini aRqma, misi farTo mniSvnelobiT,
niSnavs garemoSi sagnebis da movlenebis wvdomis SegrZnebis da perceptuli organizaciis
zogad process, raTa SevigrZnoT isini, gavigoT, darRveva
movaxdinoT identifikacia, mivakuTvnoT raime doqtori riCardsi iyo ganaTlebuli
Tavi 5 / aRqma

kategorias da movemzadoT maTze reagirebi- da didi gamocdilebis mqone fsiqologi.


saTvis. aRqmis procesebis ukeT gagebis mizniT samwuxarod, mas tvinis dazianeba hqonda,
romelmac vizualuri gancdis Secvla
perceptuli organizacia (Perceptual organization) _ gamoiwvia. rogorc Cans, ar dazianda tvinis
procesebi, romlebic sensorul informacias aer-
metyvelebis centrebi, ase rom, mas SeeZlo
Tianeben, raTa aRqmas miscen TvalsaCino saxe vi-
zualur velSi. sakmaod naTlad aRewera Tavisi sakmaod
144
uCveulo vizualuri gamocdileba. mokled perceptuli organizacia uwyvetad mimdinareobs,
rom vTqvaT, tvinis dazianebam imoqmeda miuxedavad imisa, rom ver acnobierebT maT
sensoruli monacemebis sworad gaerTi- moqmedebas.
anebis unarze. magaliTad, doqtor ri- identifikacia da cnoba am klasifikaciaSi
Cardsi aRwerda, rom, Tu igi xedavda rTul mesame safexuria, rodesac perceptul xats
(kompleqsur) obieqts, rogoricaa adamiani mniSvneloba eZleva. mrgvali sagnebi burTebad,
da mis vizualur velSi axlomaxlo kidev monetebad, saaTebad, forToxlebad an mTvareebad
ramdenime adamiani iyo, igi zogjer ada- `gadaiqceva~. adamianebi SeiZleba identifi-
mianis nawilebs gancalkevebulad xedavda, cirdnen qalad an kacad, megobrad an mtrad,
romlebic ar erTiandebodnen erT gamo- naTesavad an rok-varskvlavad. am etapze per-
saxulebaSi. mas, aseve, uWirda erTi da ceptuli SekiTxva: `ras hgavs es sagani?~ icvleba
imave movlenis xmisa da gamosaxulebis identifikaciis SekiTxviT: `ra aris sagani?~
gaerTianeba. rodesac vinme mReroda, mas dabolos, cnobis SekiTxviT: _ `ra aris sagnis
SeeZlo daenaxa piris moZraoba da gaegona funqcia?~ imisTvis, rom raimes identifikacia
xma, magram ise, TiTqos xma dublirdeboda movaxdinoT, vicnoT da gavarkvioT, ra ewodeba
araswori CanaweriT, raime ucxo filmSi. mas, anda rogor SeiZleba vireagiroT masze,
movlenis nawilebi rom erTianobaSi dae- maRali donis kognituri procesebia saWiro,
naxa, doqtor riCardss sWirdeboda raime romlis mimdinareobaze gavlenas axdens Cveni
Cveulebrivi faqtori, romelic `webos~ Teoriebi, mexsiereba, Rirebulebebi, rwmenebi,
msgavsad imoqmedebda. magaliTad, Tu da- obieqtTan dakavSirebuli atitudebi.
nawevrebuli adamianis yvela nawili erTi amrigad, mokled mimovixileT informaciis
mimarTulebiT imoZravebda, riCardsi nawi- gadamuSavebis safexurebi, romlebic perceptuli
lebs kvlav gaerTianebulad, dasru- samyaros azriani gagebis saSualebas gvaZleven.
lebuli adamianis saxiT aRiqvamda. Tumca, radgan me-4 Tavi SegrZnebebs Seexeboda, am TavSi
perceptul `webos~ zogjer SeiZleba raime met yuradRebas davuTmobT aRqmis aspeqtebs
absurduli konfiguracia Seeqmna. doqtor fizikuri energiis sawyisi transformaciis Sem-
riCardsi erTnairi feris obieqtebs, ro- deg. yoveldRiur cxovrebaSi aRqma sruliad
goricaa, magaliTad, banani, limoni, kanaris Zaldautaneblad mimdinareobs. Semdegi qveTavis
Citi, gaerTianebulad dainaxavda maSinac dasawyisSi SevecdebiT, dagarwmunoT, rom rea-
ki, Tu isini sivrceSi gancalkevebulni lurad sakmaod daxvewil informaciis gadamu-

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba


iqnebodnen. brboSi adamianebi Serwymulad Savebas, did gonebriv samuSaos asrulebT, raTa
moeCveneboda, Tu isini erTnairi feris tan- sabolood `siadvilis~ am iluziamde mixvideT.
sacmelSi iqnebodnen gamowyobilni. doq-
tor riCardsi garemos danawevrebulad,
fragmentulad da ucnaurad ganicdida, proqsimaluri da distaluri
rac absoluturad gansxvavdeboda norma- stimulebi
luri gancdisagan (Marcel, 1983).
warmoidgineT, rom Tqven xarT 5.1.A suraTze
gamosaxuli pirovneba, romelic oTaxs moxer-
problema doqtor riCardsis TvalebSi ar xebuli skamidan akvirdeba. oTaxSi moTavsebuli
iyo, arc stimulis niSnebis analizis unarSi – sagnebidan areklili sinaTlis nawili Tva-
igi zustad xedavda sagnis nawilebs da Tvi- lebamde aRwevs da Tvalis baduraze qmnis gamo-
sebebs. misi problema sinTezSi iyo, anu mas ar saxulebebs. suraTi 5.1.B gviCvenebs, Tu ras davi-
SeeZlo sensoruli informaciis nawilebis ise naxavdiT oTaxSi yofnisas marcxena TvaliT
gaerTianeba, rom mxedvelobis velSi calkeuli (marjvniv CanaWdevi aris Tqveni cxviri, qvemo
movlena erTianad, TvalsaCinod aReqva. doqtor
riCardsis SemTxveva naTels xdis aRqmasa da
identifikacia da cnoba (Identification and recognition)
SegrZnebis procesebs Soris gansxvavebas. is, _ perceptuli xatisaTvis azris micemis gzebi.
aseve, giCvenebT, rom sensoruli analizi da
145
kideze ki _ xeli da muxli). ramdenad Seesabameba
retinaluri gamosaxuleba garemos, romelmac
is Seqmna?
erT-erTi Zalze mniSvnelovani gansxvaveba maT
Soris isaa, rom baduraze miRebuli gamosaxu-
leba organzomilebiania maSin, roca Tavad
garemo samganzomilebiania. am gansxvavebas bevri
Sedegi mohyveba. magaliTad, SevadaroT sur. 5.1.A-
ze mocemuli obieqtebis formebi baduraze
miRebuli gamosaxulebebis formebs (sur. 5.1.C).
magidas, noxs, fanjaras da suraTs realur
samyaroSi marTkuTxa forma aqvs, magram
retinaluri gamosaxulebebidan mxolod
fanjras aqvs aseTi forma. suraTis xati aris
trapecia, magidis Tavis xati _ arawesieri
oTxkuTxa figura da xaliCis xati, faqtobrivad
_ sami gancalkevebuli regioni ocze meti
gansxvavebuli aspeqtiT! da, kvlav, Cveni
Tavdapirveli perceptuli Tavsatexi _ rogor
baduraze mis optikur gamosaxulebas _ proqsima-
aRviqvamT yvela am obieqts, rogorc erTian,
luri stimuli (damkvirvebelTan axlos).
standartul marTkuTxa formis sagnebs?
Cveni msjelobis ZiriTadi azri ufro mka-
situacia aq cota ufro rTulia. Tqven, albaT,
fiod SeiZleba Semdegnairad CamovayaliboT: risi
SeniSnavT, rom bevri ram, rasac oTaxSi aRiqvamT,
aRqmac gvsurs, aris distaluri stimuli –
ar aris mocemuli retinalur gamosaxulebebSi.
garemoSi mocemuli `realuri~ sagani, xolo
magaliTad, Tqven aRiqvamT vertikalur zRvars
stimuli, romlidanac informacia unda miviRoT,
or kedels Soris, romelic mTel iataks mihyveba,
aris proqsimaluri stimuli – baduraze miRe-
magram zRvris retinaluri gamosaxuleba magidis
buli sagnis gamosaxuleba. SeiZleba iTqvas, rom
TavTan wydeba; aseve, retinalur gamosaxulebaze
aRqmis ZiriTadi amocanaa proqsimalur stimulSi
noxis nawilebi magidiTaa dafaruli, Tumca,
mocemuli informaciidan distaluri stimulis
miuxedavad amisa, Tqven noxs aRiqvamT, rogorc
gansazRvra. es exeba aRqmis sxvadasxva mo-
erTian, daunawevrebel marTkuTxeds. faqtob-
rivad, rodesac ganixilavT yvela gansxvavebas dalobas. _ smenas, Sexebas, gemos da a.S. aRqma
garemos obieqtebsa da baduraze maT Sesabamis moicavs procesebs, romlebic iyeneben proqsi-
gamosaxulebebs Soris, SeiZleba gagikvirdeT, maluri stimulebis informacias, raTa mogvawo-
rom Tqven samyaros amdagvarad aRiqvamT. don informacia distaluri stimulis Tvise-
samyaroSi fizikur sagansa da baduraze mis bebze.
optikur gamosaxulebas Soris gansxvaveba im- rom vnaxoT, distaluri da proqsimaluri
denad didia da mniSvnelovani, rom fsiqologebi stimulebi rogor ergebian aRqmis me-3 safexurs,
maT aRqmis or gansxvavebul stimulad miiCneven. ganvixiloT sur. 5.1-ze gamosaxuli erT-erTi
rogorc es sur. 5.2-zea mocemuli, garemoSi mo- obieqti, kedelze dakidebuli suraTi. sensorul
cemul fizikur sagans ewodeba distaluri sti- safexurze es suraTi Seesabameba baduras
muli (damkvirveblidan daSorebuli), xolo gamosaxulebaze organzomilebian trapecias;
misi zeda da qveda kideebi marjvniv erTmaneTs
distaluri stimuli (Distal stimulus) _ proqsimaluri
Tavi 5 / aRqma

uaxlovdebian da marjvena da marcxena kideebi


stimulisagan, anu baduraze optikuri gamo-
saxulebisagan gansxvavebiT, aRqmis procesSi sxvadasxva sigrZisaa. es proqsimaluri stimulia.
samyaroSi mocemuli fizikuri sagani. perceptuli organizaciis safexurze am tra-
proqsimaluri stimuli (Proximal stimulus) _ dis-
pecias xedavT, rogorc samganzomilebian sivr-
taluri stimulisagan, anu samyaroSi fizikuri ceSi gadaxril marTkuTxeds. mis zeda da qveda
sagnisagan gansxvavebiT, baduraze miRebuli op- kideebs aRiqvamT, rogorc paralelurs, rom-
146 tikuri gamosaxuleba. lebic marjvna mxares daxrilebi arian, marjvena
suraTi
5.1

retinaluri gamosaxulebebis interpretacia


vizualuri aRqmis mTavari amocanaa proqsimaluri stimulidan
(sagnisagan Seqmnili retinaluri gamosaxuleba) moaxdinos
distaluri stimulis (garemoSi arsebuli realuri sagani)
interpretacia da identifikacia.

da marcxena kideebs ki _ tolad. perceptuli marTkuTxa obieqtSi amoicnobT suraTs. 5.3


procesebi qmnis hipoTezebs distaluri stimulis suraTze mocemulia blok-sqema, romelic am
fizikuri Tvisebebis Sesaxeb. Semdeg ukve saWiroa movlenebis Tanmimdevrobas gviCvenebs. procesebi,
stimulis identifikacia. cnobis etapze am romelTac informacia erTi safexuridan
meoreze gadaaqvT, blokebs Soris isrebiTaa

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba


gamosaxuli. am TavSi ganvixilavT yvela
interaqcias, romelic naxazzea mocemuli.

realoba, orazrovneba da
iluziebi
aRqmis funqcia ganvsazRvreT, rogorc
proqsimaluri stimulidan distaluri stimulis
identifikacia. am funqciis Sesabamisi percep-
tuli meqanizmebis gacnobamde ganvixiloT
garemoSi mocemuli stimulebis is aspeqtebi,
suraTi
5.2 romlebic aRqmas kompleqsurs xdian. esenia:
orazrovani stimulebi da iluziebi.
distaluri da proqsimaluri stimulebi
distaluri stimuli aris garemoSi arsebuli orazrovneba
fizikuri stimuli, proqsimaluri ki _ sensoruli
aqtivobis forma, romelic distaluri stimuliTaa aRqmis ZiriTadi amocana samyaroze zusti
gansazRvruli, rogorc suraTzea naCvenebi, proqsi-
warmodgenis Seqmnaa. swori reaqcia garemoSi
maluri stimuli SeiZleba hgavdes distalur stimuls,
magram isini gansxvavebuli movlenebi arian. sagnebisa da movlebis zust aRqmazea damo-
147
suraTi
5.3

SegrZnebis, perceptuli
organizaciis da
identifikacia/cnobis
safexurebi

diagrama gviCvenebs procesebs,


romlebic Semosuli informa-
ciis transformacias axdenen
SegrZnebis, perceptuli orga-
nizaciis da identifikacia/cno-
bis safexurebze. aRqmis aRma-
vali procesebi (qvemodan zem-
oT) maSin erTvebian, rodesac
Semosuli sensoruli infor-
maciidan perceptuli gamosa-
xuleba yalibdeba; daRmavali
procesebi (zemodan qvemoT) im
SemTxvevaSi moqmedeben, rodesac
perceptul gamosaxulebaze gav-
lenas axdens warsuli codna,
motivacia da fsiqikuri fun-
qcionirebis sxva aspeqtebi.

kidebuli. magaliTad, xeze moZravi arseba alternatiul figuras. aseve, SevniSnavT, rom
vefxvia? es yovelTvis advili gasarkvevi ar mas Semdeg, rac orive figuras dainaxavT,
aris. daakvirdiT TeTr da Sav laqebs 5.4 orazrovani figuris yurebisas am alternativebs
suraTze. ra figuraa es? SeecadeT stimuli SenacvlebiT (xan erTs, xan meores) aRiqvamT.
figura gamoyoT fonidan da dainaxoT mimavali orazrovani figurebis es perceptuli labiloba
dalmatineli. ZaRli Zneli dasanaxia, radgan
is ereva fons da konturebic gamokveTili ar
aris (SeniSvna: ZaRli naxatis marjvniv aris, Tavi
centrisaken aqvs mimarTuli). es stimuli
orazrovania, radgan kritikuli informacia
aklia, misi nawilebi uCveulodaa ganlagebuli
da Cveuli struqtura ar Cans. orazrovneba
aRqmis gagebisTvis mniSvnelovani cnebaa. is
gviCvenebs, rom sensorul safexurze mocemuli
calkeuli xati SeiZleba mravalnairad inter-
pretirdes aRqmisa da identifikaciis safe-
xurebze.
5.5 suraTze mocemulia orazrovani figurebis
Tavi 5 / aRqma

sami magaliTi. TiToeuli maTganis ornairad

5.4
interpretaciaa SesaZlebeli. daakvirdiT suraTi
TiToeul gamosaxulebas, sanam ar dainaxavT or
orazrovani suraTi
orazrovani gamosaxuleba (Ambiguity) _ perceptu-
ras xedavT suraTze? SeecadeT, dainaxoT mimavali
li obieqti, romelsac SeiZleba erTze meti
dalmatineli.
148 interpretacia hqondes.
suraTi
5.5
perceptuli orazrovneba
TiToeuli nimuSis orgvari interpretaciaa SesaZlebeli, magram orives erTdroulad gancda ar
SegiZliaT. amCnevT, rogor enacvlebian es SesaZleblobebi erTmaneTs?

(arastabiloba) maTi erT-erTi yvelaze mniS- misi loyebi, cxviri da nikapia. rogorc ki
vnelovani maxasiaTebelia. dainaxavT volteris biusts dalis am suraTze,
larkani/profilebi da nekeris kubi oraz- gagiCndebaT survili imis codnisa, Tu sadaa
rovani figurebis nimuSebia perceptuli orga- frangi filosofosis figura damaluli.
nizaciis safexurze. am erTi da igive figurebs normaluri aRqmis erT-erTi yvelaze funda-
Tqven orgvarad aRiqvamT. larkani/profilebi menturi Tvisebaa garemos orazrovnebis da
SeiZleba dainaxoT, rogorc Savi fonis centrSi gaurkvevlobis naTeli interpretaciiT Secvla,
moTavsebuli TeTri sagani, an ori Savi sagani raTa Tavdajerebuli moqmedeba SevZloT. cvli-
maT Soris gamyofi TeTri sivrciT. nekeris lebebiTa da aramdgradobiT savse samyaroSi
kubi SeiZleba dainaxoT, rogorc samganzomi- perceptuli sistema unda akmayofilebdes
lebiani carieli kubi an Tqvengan qvemoT da mdgradobis da stabilobis miRwevis moTxov-
marcxniv kuTxiT an Tqvengan zemoT marjvniv nilebas.
kuTxiT. cxadia, kubisa da larnaki/profilebis
orazrovani alternativebi erTi da imave sti-
muli xatiT arian gamowveulni, Tumca sti-

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba


mulebis orazrovnebas samganzomilebian sivr-
ceSi figurebis specifikuri wyoba ganapirobebs.
kurdReli/ixvi figura orazrovnebis nimuSia
cnobis etapze. orive SemTxvevaSi is erTi da
igive fizikur figurad aRiqmeba. Tumca, vinaidan
figura Sereuli tipis informacias moicavs,
SesaZlo alternativebis gamoyofa da klasi-
fikacia mis orazrovnebas iwvevs.
bevrma gamoCenilma mxatvarma gamoiyena aRqmis
orazrovneba, rogorc mniSvnelovani Semoq-
medebiTi saSualeba Tavis namuSevrebSi. maga-
liTad, salvador dalis monaTa bazari vol-
teris uCinari biustiT (ix. sur. 5.6). es namuSevari
suraTi
5.6
kompleqsur orazrovnebas gviCvenebs. suraTis
mTeli nawili radikalurad gansxavevebulad orazrovneba mxatvrobaSi
unda interpretirdes, raTa davinaxoT frangi salvador dalis am naxats ewodeba `monaTa bazari
filosofosis volteris `dafaruli~ biusti. volteris uCinari biustiT~. xedavT volters? dali
erT-erTi im Tanamedrove mxatvarTagania, romlebmac
TeTri ca qveda TaRis qveS volteris Subli da
Tavis namuSevrebSi orazrovneba gamoiyenes.
Tmaa. ori qalbatonis kabis TeTri nawili _ 149
iluziebi sityva `iluzia~-s igive fuZe aqvs, rac `Seu-
sabamo~-s, `uazro~-s, `sasacilo~-s (ludicrous). ori-
orazrovani stimulebi perceptul sistemebs
ve warmodgeba laTinuri sityvidan illudere, rac
rTul amocanas uyeneben _ ramdenime SesaZleb-
naSnavs dacinvas, masxrad agdebas. erTnair
lobidan amoicnon erTi unikaluri figura.
iluziebs ganicdis adamianTa umetesoba erTsa
orazrovani stimulebis interpretaciis siswore
da imave perceptul situaciaSi, sensoruli
an simcdare, Ceveulebriv, konteqstzea damo-
sistemis msgavsi fiziologiis da samyaroSi
kidebuli. rodesac perceptuli sistema sti-
sagnebis msgavsad gancdis gamo (rogorc me-6
mulis struqturas mkveTrad amaxinjebs da
TavSi vnaxavT, iluziebi gansxvavdeba haluci-
cvlis, Tqven iluzias ganicdiT.
naciebisagan halucinacia aris aragavrcelebuli
Tavi 5 / aRqma

suraTi
5.7
xuTi iluzia gonebis savarjiSo
TiToeuli nimuSi gviCvenebs aRqmis iluziebis gamomwvev pirobebs. mkvlevrebi xSirad iyeneben iluziebs
TavianTi Teoriebis Sesamowmeblad. es Teoriebi xsnian, perceptul sistemebSi, romlebic, Cveulebriv, sakmaod
150 zustad muSaoben, gansakuTrebul SemTxvevaSi rogor warmoiqmneba iluziebi.
perceptuli damaxinjeba, rac adamianis uCveulo konceptualuri gansxvaveba SegrZnebebs, per
fizikuri an fsiqikuri mdgomareobiTaa gamowve- ceptul organizacias da identifikacias Soris
uli). ganvixiloT 5.7 suraTze warmodgenili da dagvexmaron aRqmis garkveuli fundamenturi
klasikuri iluziebi, Tumca, CvenTvis ufro ad- Tvisebebis gagebaSi.
vilia, vizualuri iluziebis ganxilva. iluzi- mkvlevrebi xSirad igoneben axal iluziebs
ebi arsebobs sxva iseT sensorul modalobebSic, an iyeneben Zvels, raTa perceptuli gadamuSavebis
rogoricaa smena (Bregman 1981; Saberi 1966; Shepard mniSvnelovani Taviseburebebi gviCvenon. ganvi-
& Jordan,1984) da gemo (Todrank & Bartoslu, 1991). xiloT miuler-laieris iluziis sxvadasxva
mas Semdeg, rac 1854-55 wels j. opelma (J.J.Oppel) versia, romelic 5.8 suraTzea mocemuli. versia
iluziebis pirveli mecnieruli analizi gamo- A pirvelad franc miuler-laierma (Muller-Lyer)
aqveyna, aTasobiT statia daiwera iluziebze 1889 wels ganixila naSromSi optikuri ilu-
bunebaSi, SegrZnebebSi, aRqmasa da xelovnebaSi. ziebis Sesaxeb. Semdegi versiebi miulerma da
opelis mokrZalebuli wvlili iluziebis Ses- misma kolegebma 1900 wlamde Seqmnes. TiToeul
wavlaSi iyo xazebis ubralo rigi, romelic SemTxvevaSi monakveTebis sigrZe (an B versiaSi
ufro grZeli Canda, roca segmentebad iyo da- kuTxeebis wveroebs Soris manZili) Tanabaria.
yofili (varianti a), vidre maSin, roca mxolod adamianebs xSirad ukvirT es faqti, Tqven ki
bolo xazebi iyo mocemuli (varianti b). gadasamowmeblad SegiZliaT gazomoT. imis miu-
| | | | | | | | | | | | | | | (a) xedavad, rom es iluzia sakmaod didi xnis
| | (b) winaa aRmoCenili da mkvlevrebmac mravaljer
opelma Tavis naSroms geometriuli optikuri
iluzia (Illusion) _ stimulis paternis gancda,
iluziebis Seswavla uwoda. iluziebi miuTiTebs romelic aSkarad mcdaria, Tumca, igives ganic-
perceptul xatsa da realobas Soris gan- dian sxva adamianebic igive perceptul gare-
sxvavebaze. maT SeiZleba gviCvenon abstraqtuli moSi.

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba

suraTi
5.8
miuler-laieris iluziis variaciebi
miuler-laieris iluziis yvela mocemuli variacia 1900 wlamde Seiqmna. aRiqvamT
sigrZeebs Soris gansxvavebas TiToeul SemTxvevaSi? aRqmis mkvlevrebma iluziebis
axsna Teoriebis SeqmniT scades. 151
scades axsna, misi warmoSobis Sesaxeb Teoriebi ucnauroba ar aris. isini fsiqologiuri Teo-
icvleba (Green & Nelson, 1997). misi simtkice, rac riebisaTvis mniSvnelovan monacemebs iZlevian.
ufro didi sigrZis iluziis advilad SeqmnaSi amrigad, mkvlevrebs mxolod iluziebi ki ar
gamoixateba, vizualuri gadamuSavebis sferoSi ainteresebT, aramed im garemoebebis Seswavlac,
Teoretikosebs axal problemebs uqmnis. es romlebSic aRqma samyaroze zust informacias
magaliTi gviCvenebs, rom iluziebi ubralod iZleva.

fsiqologia XXI saukuneSi

virtualuri realoba

ai, saukunis dasawyisis te- roSi yofnis gancdis Seqmnaa. periferiidan. sainteresoa,
leSouebisa da filmebisTvis yofna ramdenime ganzomilebaze rogor xdeba es virtualur
tipuri siuJeti: qali da mama- ganisazRvreba, maT Soris aris samyaroSi? mkvlevrebma aRmoa-
kaci personaJebi xvdebian ko- monawilis CarTva socialurad Cines, rom monawileebi ukeT
mpiuteriT Seqmnil virtualur mdidar an interaqciul ambavSi inarCunebdnen gzis saval na-
samyaroSi, rasac dramatuli (Lombard & Ditton, 1997), Tumca, wils, rodesac ekrani perife-
Sedegebi mosdevs. magaliTad, aRqmis TvalsazrisiT, vir- riul informacias iZleoda,
`matricaSi~ (Tu filmi ar tualur samyaroSi yofnis Tumca, ar iyo saWiro, rom es
gaqvT nanaxi, azri ara aqvs SegrZneba, rogorc wesi, damo- periferiuli informacia, rea-
Semdegi winadadebis wakiTxvas) kidebulia virtualur sam- luri samyaros gancdis analo-
mTavari personaJi aRmoaCens, yaroSi CaZirvaze, rac percep- giurad, Zalze detaluri
rom yvelaferi, rac tulad realurad aRiqmeba. yofiliyo. es aRmoCenebi
`realurad~ miaCnia, sinam- bolo wlebSi mkvlevrebma vizualuri ekranebis
dvileSi superkompiuterebis daiwyes im perceptuli infor- dizainisTvis mniSvnelovan
mier Seqmnili detalurad maciis sistematuri Seswavla, informacias iZleva. am tipis
damuSavebuli virtualuri romelic saWiroa virtualur eqsperimenti gvarwmunebs, rom
realobaa da es superkompiu- samyaroSi TiTqmis srulyo- mxolod vizualuri velis
terebi akontroleben pla- filad yofnis uzrunvelsa- centri saWiroebs Zlier deta-
netas. sabednierod, CvenTvis yofad. yofnis Sesafaseblad lizacias. periferiuli in-
xelmisawvdomi virtualuri mkvlevrebi xSirad zomaven, ram- formacia mniSvnelovania, mag-
realobis versiebi jerjero- denad kargad SeuZlia adamians ram misi Sevseba SeiZleba glo-
biT sakmaod uwyinaria _ Cven amocanis Sesruleba sxvadasxva baluri vizualuri struq-
sakmaod iolad SegviZlia vir- perceptuli konfiguraciis mqo- turiT.
tualuri garemosgan Tavis ne virtualur samyaroSi (Nash ueWvelia, rom ramdenime we-
daRweva atraqcionebsa da ga- et al., 2000; Nichols et al., 2000). liwadSi virtualuri samyaro
sarTob centrebSi. virtua- ganvixiloT proeqti, romel- kidev ufro mimzidveli gax-
luri realobis gancdis xa- Sic ikvlies vizualuri gamosa- deba _ mkvlevrebsa da gamom-
risxis gaumjobeseba xSirad xulebis zemoqmedeba simula- goneblebs ukeT ecodinebaT,
damokidebulia mkvlevrebis torSi manqanis marTvis unarze. rogor daarwmunon Tqveni
unarze, Seqmnan perceptuli am amocanas mkvlevrebma gzis sa- perceptuli sistemebi
sistemis SecdomaSi Sesayvani vali nawilis SenarCuneba (lane kompiuteriT Seqmnili samya-
axali saSualebebi. virtua- keeping ) uwodes (Kappe et al., 1999). ros `realurobaSi~.
luri realobis Semqmnelebi monawileebi ukeT inarCunebdnen
gzis saval nawils, rodesac Web sites
Tavi 5 / aRqma

cdiloben, perceptuli pro-


cesebis mniSvnelovani kvleve- ekrani perceptuli gada- www.hitl.washington.ed/
bidan miRebuli codna sru- muSavebisaTvis saintereso projects/knowlege-base/onthenet. html,
liad axali samyaros cxovel realur samyaroseul monacemebs (veb-gverdi, romelic vir-
gancdebSi gadmoitanon. i Z l e o d a . g a v i x s e n o T, r o m tualur realobaze moicavs
mravali virtualuri rea- realuri samyaros gancdisas monacemebs)
lobis sistemis mizani monawi- informacias iRebT rogorc www.vrs.org.uk (virtualu-
leTaTvis virtualur samya- yuradRebis centridan, ise _ ri sazogadoebis veb-gverdi)
152
iluziebi yoveldRiur cxovrebaSi
aRqmis Semswavleli midgomebi
iluziebi Cveni cxovrebis ganuyreli nawilia.
Tqven ukve gaecaniT aRqmis ramdenime arsebiT
ganvixiloT Cveni planeta `dedamiwis~ yovel-
kiTxvas: rogor aRadgens perceptuli sistema
dRiuri gamocdileba~. Tqven xedavT
informacias garemos struqturis Sesaxeb?
mzis `amosvlas~ da `Casvlas~, Tumca iciT, rom
rogor xdeba perceptuli orazrovnebis
mze dasabamidan mzis sistemis centrSia moTav- problemis gadaWra? ratom Cndeba iluziebi? am
sebuli. albaT, gasagebia, ratom iyo udidesi kiTxvebze pasuxis gacemamde, saWiroa ukeT
simamacis gamovlena qristefore kolumbis da gaverkveT im TeoriebSi, romelTac mniSvnelovani
sxva zRvaosnebis mxridan, rom uareyoT adgili ukaviaT aRqmis kvlevaSi.
dedamiwis sibrtyelis aSkara iluzia da misi am Teoriebs Soris arsebuli gansxvavebebis
erT-erTi kidisaken gaecuraT. aseve, roca savse danaxva SesaZlebelia me-3 TavSi, sadac saubaria
mTvarea caze, geCvenebaT, rom sadac ar unda Tandayolilis (nativizmis) da SeZenilis
waxvideT, is Tan mogyvebaT, Tumca, iciT, rom es (empirizmis) urTierTgamijvnaze. sakiTxi ase dgas:
ase ara aris. esec iluziaa, romlsac Tqven ra raodenobis sawyisi SesaZleblobebis
Tvalebsa da mTvares Soris arsebuli udidesi matarebelia Tqveni genotipi. rogorc nativistma
SeiZleba amtkicoT, rom samyaroSi garkveuli
manZili iwvevs. saqme isaa, rom mTvaridan
tipis Sinagani codniT an tvinis struqturebiT
areklili sinaTlis sxivebi Tqveni moZraobis
SedixarT, romelic samyaros interpretaciaSi
mimarTulebis mimarT ZiriTadad paraleluri
gexmarebaT; an, rogorc empiristma, SeiZleba
da perpendikularuli rCeba, mniSvneloba ara
amtkicoT, rom samyaroSi SedixarT, rogorc
aqvs, Tu sad midixarT. sufTa dafa, mzad imisaTvis rom SeiswavloT
adamianebs SeuZliaT iluziebis kontroli perceptuli samyaro. Tanamedrove Teoritikosebis
sasurveli efeqtebis misaRwevad. arqiteqtorebi umravlesoba Tanxmdeba imaze, rom samyaros
da interieris dizainrebi aRqmis principebs gancdisTvis mniSvnelovania Tandayolilisa da
iyeneben sivrceSi sagnebis Sesaqmnelad, rom- SeZenilis kombinacia, Tumca, vnaxavT, rom isini
lebic maT realur zomebze ufro didad an ver Tanxmdebian am kombinaciis balansze.
mcired gamoiyurebian. mcire zomis bina ufro
farTod gamoCndeba, Tu mas naTeli ferebiT helmholcis klasikuri Teoria
SeRebaven, avejiT ar gadatvirTaven da patara
1866 wels herman fon helmholci (Hermann von

SegrZneba, organizeba, identificireba da cnoba


dabal taxtebs, skamebs da magidebs kedlis Helmholtz) aRqmaSi gamocdilebis, anu SeZenilis
gaswvriv ki ar ganalageben, aramed _ oTaxis mniSvnelovnebis pozicias icavda. misi Teoriis
centrSi. nasaSi (NASA) sivrciT programebSi mixedviT, nervul sistemaze moqmedi, xSirad
momuSave fsiqologebma aRqmaze garemos gavlena orazrovani stimulebis interpretaciisas
gamoikvlies, raTa kosmosuri xomaldis Sida gansakuTrebuli mniSvneloba fsiqikur procesebs
sivrce ise moewyoT, rom mas sasiamovno eniWeba. garemos Sesaxeb warsulSi miRebuli
sensoruli Tvisebebi hqonoda. dekoraciebisa codnis safuZvelze damkvirvebeli qmnis hipo-
da ganaTebis reJisorebi kinosa da Teatralur Tezebs, anu varaudebs imis Taobaze, Tu rogoria
xelovnebaSi ganzrax qmnian iluziebs filmebsa esa Tu is sagani sinamdvileSi. magaliTad, tyeSi
da scenaze. am iluziebidan zogi ufro sasur- moulodnelad danaxul oTxfexa arsebas, albaT,
ZaRlad ufro miiCnevT, vidre _ mglad. amdenad,
velia, vidre sxvebi. Cven, Cveulebriv, mogvwons
aRqma induqciuri procesia – konkretuli, sava-
kargad mowyobili garemo. mkvlevrebi swored
raudo kerZo xatidan daskvnis gakeTeba sagnebis
imitom ikvleven iluziebs, rom ukeT axsnan
an movlenebis zogad klasze xdeba, romelsac
aRqmis moqmedebis kanonzomiereba. iluziebi ki,
SeiZleba es konkretuli xati miekuTvnebodes.
Tavis mxriv, gvarwmuneben, rom perceptuli radgan es procesi cnobierebis monawileobis
sistemebiT yovelTvis srulyofilad ver miiReba gareSe mimdinareobs, helmholcma mas aracno-
proqsimaluri stimulidan distaluri stimuli. bieri daskvna (unconscious inference) uwoda. es
153
daskvniTi procesi, Cveulebriv, zustad struqturidan da fiziologiidan gamomdinare
muSaobs, Tumca, SeiZleba perceptuli iluziebi (Semdeg qveTavSi ganvixilavT geStaltistebis
warmoiqmnas, rodesac uCveulo garemoeba erTi mier SemoTavazebul, perceptuli organizaciis
da igive stimulis mravalnairi interpretaciis magaliTebs).
saSualebas iZleva, an, rodesac axlis nacvlad
Zveli da nacnobi gziT xdeba interpretacia.
gibsonis ekologiuri optika
helmholcis Teoria aRqmas or etapad yofs.
pirvel, analitikur etapze grZnobis organoebi jeims gibsonma (James Gibson, 1966, 1979) da
fundamenturi SegrZnebebis doneze axdenen elinor gibsonma (Eleanor Gibson) aRqmisadmi
samyaros analizs; meore, sinTezis, safexurze Zalze mniSvnelovani midgoma SemogvTavazes.
xdeba am sensoruli elementebis gaerTianeba gibsoni aRqmas organizmis struqturis Sedegad
da sinTezireba obieqtebis da maTi Tvisebebis ki ar miiCnevda, aramed fiqrobda, rom misi
aRqmis saxiT. helmholcis Teoriis mixedviT, ukeT gageba uSualo garemos (anu misi ekolo-
Cven SegrZnebebis interpretacias garemodan giis) analiziT iyo SesaZlebeli. erT-erTi
miRebuli gamocdilebis safuZvelze vaxdenT. avtoris TqmiT, gibsonis midgoma aseTi iyo:
Cveni interpretaciebi, faqtobrivad, Cveni `ar ikiTxoT, ra aris Tqvens TavSi, ikiTxeT _
percepciis (aRqmis) Sesaxeb informirebul vara- ris SigniTaa Tqveni Tavi~ (Mace, 1977). gibsonis
udebs warmoadgens. ekologiuri optikis Teoria garegani stimu-
lebis Tvisebebs ufro met yuradRebas aqcevda,
geStaltmidgoma vidre im meqanizmebs, romliTac am stimulebis
aRqma xdeba. es midgoma radikalurad gan-
geStaltfsiqologia, romelic XX saukunis sxvavdeboda manamde arsebuli yvela Teo-
II naxevarSi germaniaSi Camoyalibda, did riisgan. gibsonis koncefciaSi aRqma gagebulia,
yuradRebas uTmobda perceptul gamocdilebaSi rogorc garemos aqtiuri gamokvleva. rodesac
Tandayolili struqturebis rols. geStalt- damkvirvebeli garemoSi moZraobs, baduraze
fsiqologiis gamoCenili warmomadgenlebi: stimulaciis paterni mudmivad icvleba drosa
kurt kofka (Kurt Koffka, 1935), volfgang keleri da sivrceSi. ekologiuri optikis Teoria
(Wolfgang Kohler, 1947) da maqs verThaimeri (Max cdilobda, ganesazRvra garemos Sesaxeb is
Wertheimer, 1923) amtkicebdnen, rom fsiqologiuri informacia, romelic xelmisawvdomi iqneboda
fenomenis gageba mxolod maSin aris SesaZle- moZravi damkvirveblis TvalisaTvis. gibsonis
beli, Tu mas organizebul, struqturul mimdevari Teoritikosebi Tanxmdebian imaze, rom
mTlianobad miviCnevT da ar davanawevrebT perceptuli sistemebi ganuviTardaT organiz-
primitiul, martiv perceptul elementebad. mebs, romlebic rTul da cvalebad garemoSi
germanuli termini geStalti miaxloebiT aqtiurebi iyvnen _ moipovebdnen sakvebs, wyals,
`formas~, `mTlians~, `konfiguracias~ an `arss~
niSnavs. geStaltistebma uaryves fsiqologiaSi
arsebuli atomisturi Tvalsazrisi. isini amtki-
cebdnen, rom mTeli gacilebiT metia, vidre aracnobieri daskvna (Unconscious inference) _ helm-
misi nawilebis ubralo meqanikuri jami. magali- holcis termini, romelic gacnobierebis gareSe
Tad, roca musikas vusmenT, mTlian melodias mimdinare aRqmas aRniSnavs.
aRviqvamT, miuxedavad imisa, rom is calkeuli geStaltfsiqologia (Gestalt psychology) _ fsiqo-
bgerebisagan Sedgeba. geStaltfsiqologiis logiuri skola, romelic amtkicebs, rom fsiqo-
mixedviT, samyaros holsturi aRqmis Camoya- logiuri fenomenis gageba mxolod maSin aris
Tavi 5 / aRqma

SesaZlebeli, Tu mas organizebul, struqturul


libeba ganpirobebulia Tavis tvinis qerqis
mTlianobad miviCnevT da ar davanawevrebT pro-
(korteqsis) funqcionirebis TaviseburebiT. Cven mitiul, martiv, perceptul elementebad.
CvenTvis Cveuli gziT imitom vawesrigebT sen-
ekologiuri optikis Teoria (Theory of ecological
sorul informacias, rom es Semomavali optics) _ aRqmis Teoria, romelic xazs usvams
sensoruli informaciis organizebis umar- sastimulo informaciis mravalferovnebas da
tivesi da yvelaze ekonomiuri gzaa, tvinis aRqmas garemos aqtiur gamokvlevad miiCnevs.
154
mewyvilesa da TavSesafars (Gibson, 1979; Greeno,
1994; Nakayama, 1994).
gibsonis mixedviT, kiTxvaze _ `rogor swav-
lob garemos?~ pasuxi sakmaod advilia. Tqven
garemodan pirdapir iRebT informacias senso-
ruli informaciis invariantuli anu stabi-
luri Tvisebebis Sesaxeb. am SemTxvevaSi araa
saWiro perceptuli daskvnis maRali donis
sistemebis hipoTeturi konstruqtebis Seqmna _
aRqma pirdapir, uSualod xdeba. miuxedavad
imisa, rom garemoSi arsebuli TiToeuli sagnis
retinaluri zoma da forma icvleba damkvir-
veblidan sagnis daSorebulobisa da xedvis
kuTxis mixedviT, cvlilebebi SemTxveviTi ar
aris. metic, es cvlilebebi sistematuria da
sagnidan areklili sinaTlis ZiriTadi Tvi-
sebebi ar icvleba (invariantulia) aRqmis
kuTxisa da daSorebis aseTi cvlilebis piro- xmdebian maT Soris balansze. helmholci xazs
bebSic ki. vizualuri sistema isea mowyobili, usvamda gamocdilebis mniSvnelovnebas da
rom amCnevs am invariantulobas. adamianebi iseT varaudobda, rom aRqmis didi nawili ara-
garemoSi viTardebodnen, sadac swored inva- cnobier daskvnas efuZneboda. geStalt-midgoma
riantobis aRqmas hqonda sasicocxlo mniS- aRniSnavda, rom perceptuli gamocdileba
vneloba. ganxilul unda yofiliyo, rogorc mTeli da
amrigad, Tqven ukve gaecaniT im Teoriebs, aRqmaSi Tandayolili procesebis rols uWerda
romlebic mkvlevrebma perceptuli procesebis mxars; jeims gibsoniseuli midgoma ki xazs
asaxsnelad Seqmnes. am procesebis gacnobamde usvamda damkvirveblis, rogorc aqtiuri
ganvixiloT, rogor xdeba samyaroSi xel- subieqtis rols da did mniSvnelobas aniWebda
misawvdomi informaciis mcire nawilis SerCeva garemodan wamosul invariantul informacias.
da misTvis yuradRebis mipyroba.

yuradRebis procesebi
Sejameba
aRqmis mTliani procesi SeiZleba sam safe- SeecadeT, Tqvens irgvliv aRmoaCinoT aTi
xurad daiyos: SegrZneba, perceptuli organi- ram, romelic am momentamde ar SegimCneviaT.
zacia da identifikacia/cnoba. vizualuri SeamCnieT laqa kedelze? saaTis wikwiki? Tu
aRqmis ZiriTadi amocanaa distaluri stimulis garemos Zalze yuradRebiT davakvirdebiT,
(garemoSi arsebuli realuri obieqtis) identi- aRmovaCenT, rom aTasobiT sagania irgvliv,
fikacia da interpretacia, proqsimaluri romlisTvisac yuradRebis miqceva SeiZleboda.
yuradRebis procesebi

stimulidan (obieqtis retinaluri gamosaxule- zogadad, rac metad mivaqcevT yuradRebas sagns
bidan) miRebuli informaciis safuZvelze. Tu movlenas, metis aRqmasa da gagebas SevZlebT
orazrovan figurebs mxolod erTi interpre- masze. amitom aris yuradReba aRmis Seswav-
tacia aqvs sensorul doneze, mravali SesaZlo lisas mniSvnelovani Tema. yuradRebis fokusi
interpretacia ki _ organizaciis da identifi- gansazRvravs, ra tipis informacia iqneba yve-
kaciis doneze. iluziebi SezRudvebs uqmnian laze xelmisawvdomi perceptuli procese-
perceptuli procesebis Sesaxeb Teoriebs.
aRqmis Teoriebi, Cveulebriv, Tanxmdebian yuradReba (Attention) _ xelmisawvdomi perceptuli
imaze, rom perceptuli unari Tandayolili da informaciis romelime nawilze cnobierebis
155
SeZenili procesebis Sedegia, Tumca, ver Tan- fokusireba.

Anda mungkin juga menyukai